Skip to content

Užpuolė vaisinės muselės?

Pranas ZUBRICKAS

Kasmet besibaigiant vasarai trobesius masiškai užpuola mažos vaisinės muselės, moksliškai vadinamomis drozofilomis. Truputis biologijos. Jų gentyje – daugiau nei 1500 rūšių, Lietuvoje aptinkamos 34 rūšys. Pas mus labiausiai paplitusi tik 3,5 mm dydžio vaisinė muselė, ji padeda nuo 50 iki 80 kiaušinėlių, lervos išsirita po 10 dienų, po 4–5 dienų virsta lėliukėmis ir dar po 4–5 dienų – suaugusiu vabzdžiu. Jau po 12 val. gali poruotis, gyvena nuo 10 iki 20 dienų šiltuoju periodu ir iki 2,5 mėn. šaltuoju metu. Optimali temperatūra 20–25 laipsnių, esant 4–5 laipsnių temperatūrai nebeskraido. Minta pūvančiais, rūgstančiais vaisiais, daržovėmis, labai mėgsta gendančias morkas, slyvas, kriaušes, vynuoges, svogūnus, aplamai veisiasi ten kur produktai turi angliavandenių.

Kaip vaisinių muselių atsikratyti? Priemonių, būdų yra daugybė. Naikinimo būdų, kurie iš esmės  biologams ir nemažai visuomenės daliai yra nelabai priimtini, geriau nenaudoti, verčiau taikyti reguliavimo sąvoką. Tiesa, mes ir norėdami visiškai išnaikinti kai kurių gyvų organizmų būtume (esame) nepajėgūs. Pagalvojus, džiaugtumės, kad nebūtų gamtoje iksodinių erkių, platinančių encefalitą, Laimo ligą, maliarinių uodų ir pan. Bet jų vietoje ar neatsirastų nemažiau kenksmingų gyvių – atviras klausimas. 

Taigi, jei norime atsikratyti drozofilų, paruoškime tirpalą iš obuolių acto, vaisių sulčių ir keletą lašų indų ploviklio, tinka ir alus su tais pačiais ingridientais. Bet paruoštas ,,patiekalas“ jas pritrauks iš tolimesnės aplinkos. Geriausia priemonė – patalpose (virtuvėje) palaikyti švarą, užsandarinti kiek įmanoma plyšius, ventiliacines angas.

Bet rašant apie vaisines museles drozofilas negalima nepaminėti jų nuopelną biologijos mokslams. Kas mokėsi biologijos aukštosios mokyklos genetikos kurse, praktiškai be laboratorinių darbų su drozofilomis neapsieinama. Dauguma klausimų apie paveldimumą, mutacijas buvo atrasti dėka mokslinių tyrimų su jomis. Tai labai parankus tyrimo objektas, nes jų labai trumpa generacijų kaita (8–11 dienų ciklas ), nereikalauja sudėtingų auginimo sąlygų, mažas chromosomų skaičius (2n – 8). Jau 1910 m. amerikiečių genetikas T. Morganas, dirbdamas su drozofilomis,  pirmasis ištyrė mutacijų atsiradimą. Genetikams pirmiausia pavyko iššifruoti genų seką drozofilose, o žymiai vėliau ir žmogaus chromosomų žemėlapį, tiksliau genolapį. Jei virtuvėje įskris viena kita ar pulkelis tų musyčių, neskubėkime jų naikinti. Juolab, kad jos nesikandžioja, negirdėti, kad perneštų ligas, kaip kiti jos giminaičiai iš dvisparnių būrio. 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!