Mūsų žemė nėra derlinga. Gamta lėmė, kad mūsų regione klimatinės sąlygos yra itin palankios auginti rugius. Žieminiai rugiai – nelepūs, gerai šalčius pakenčiantys, geriau nei kiti javai auga nederlingose, lengvose ir sausose smėlio dirvose. Užauginti ir nuimti kuo gausesnį derlių buvo svarbiausias lietuvio žemdirbio uždavinys. Ypač reikšmingas buvo rugių derlius, nes nuo jo priklausė, ar pakankamai ant stalo bus duonos. Todėl kiekvienam darbui, susijusiam su gausaus rugių derliaus užtikrinimu ir išsaugojimu, buvo ruošiamasi itin kruopščiai ir rūpestingai.

Susitikome rugsėjo pradžioje – rugiapjūtė pasibaigusi, žemė jau švelniai priglaudė naujo derliaus sėjos grūdus (žieminius rugius sėdavo rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, dažniausiai po šv. Baltramiejaus – rugpjūčio 24 d.). Tai tinkamas metas prisiminti tradicijas. Juolab, kad svarbiausius darbus lietuviai žemdirbiai dažnai dirbdavo su talka, o mes susibūrę į bendrą renginį pasidalinome, kas gera, prasminga nuveikta.

Pirmiausia šventės dalyviai buvo pakviesti dalyvauti šv. Mišiose Rimšės Švč. Trejybės parapijos bažnyčioje. Kunigas padėkojo gausiai susirinkusiems parapijiečiams ir svečiams už bendrą maldą, pasidžiaugė, kad nustojo lyti nuo ryto žemę laistęs lietus ir palinkėjo džiugiai ir prasmingai praleisti laiką, susibūrusiems į bendrą renginį.

Po šv. Mišių šalia bažnyčios esančiame kultūros ir laisvalaikio centro pastate svečių jau laukė bendruomenių parengtos kūrybinių darbų parodos, vaišingos šeimininkės ir šeimininkai pasitiko su gardžiai kvepiančiais valgiais, į kuriuos renginio pradžioje kvietė pirmiausia akis paganyti, o pasibaigus darbų pristatymui, į namus neskubėti, prie bendro stalo su kaimynais susitikusius pasivaišinti, pasišnekučiuoti.

Salėje susirinkusiuosius pasitiko dainininkės iš Kazitiškio. „Žmogus turi būti kelio pradžia/Žmogus turi būti kelio galas“ – prasmingi žodžiai, nuskambėję jų dainoje, pakvietė akimis nusišypsoti kaimynams, draugiškai pasisveikinant galvą palenkti (vietos renginio dalyviams susėsti buvo parengtos paisant saugaus atstumo, dalyviai dėvėjo medicinines kaukes).

Šventės vedėja, Rimšės kultūros ir laisvalaikio organizatorė Svetlana Panavienė į sceną atėjo naščiais nešina bidonus. Jie ir kraičio skrynia scenoje, papuoštoje rugių varpomis ir vaikų dienos centro darbuotojų bei aktyvių Rimšės senjorų jau prieš kurį laiką nupintais vainikais, priminė ir senolių papročius, ir bendruomenėse puoselėjamas tradicijas, tautodailininkų, liaudies meistrų kuriamus darbus.

Vedėja pristatė šventės dalyvius, svečius: Seimo narį, Ignalinos rajono tarybos narius, Visagino tarybos narį, padėkojo kun. Jonui Mačiuliui, prisidedančiam telkiant bendruomenę.

Jos parengtą programą pirmieji prisistatė mielagėniškiai: ansamblis „Volungė“ ir pasakorius Kęstutis Egidijus Urbonavičius. Ir skambėjusios dainos, ir pasakoriaus tekstas buvo apie svarbiausius dalykus: apie tėviškę, apie žmogaus ir žemės, auginančios duoną, ryšį, apie nuoširdaus bendravimo svarbą.

Kazitiškio bendruomenės atstovės atsivežė stebuklingo eliksyro, kurio pažadėjo pasibaigus programai visus pavaišinti. Pas kaimynus į svečius atvažiavo vyriausia jų bendruomenės dainininkė Staselė, nusprendusi su kaimynais dalintis dainomis ir džiaugsmu „kol kojos laiko“.

Daugėliškėnai papasakojo, kuo gali pasigirti jų bendruomenė, pakvietė apžiūrėti darbų parodą, paragauti girnomis maltų miltų duonos, o po renginio ateiti į kiemelį, kur galima bus spragilais rugius pakulti.

Dysnos bendruomenės atstovai papasakoję apie savo darbus pakvietė atvykti į ryčiausią Lietuvos pakraštį – pasigrožėti, pasižvalgyti, pabendrauti su kūrybingais, darbščiais žmonėmis.

Apie Rimšės darbus trumpai papasakojo Svetlana Panavienė. Ji visiems padalino po pakelį vasarą surinktų vaistingųjų augalų arbatos. Asociacijos „Ilgių bendruomenė“ veiklą aptarė Jūratė Tamonienė ir Viktorija Abaravičienė, pakviesdamos prisijungti prie numatytų projektų.

Po pristatymų skambėjo Gintauto Juodagalvio atliekamos nuotaikingos dainos.

Pasibaigus koncertui, kultūros ir laisvalaikio organizatorė padėkojo visiems dalyviams, svečiams ir aktyviausiems senjorams įteikė gražių dovanų – pienių medaus, vaistažolių arbatos, edukaciniuose užsiėmimuose pagamintų rankdarbių. Ji pakvietė prie vaišių stalo, kur puikavosi auksaspalviai kibinai, nosį kuteno medžiotojų išvirta šiurpa, prašyte prašėsi paragaujami kiti gardūs patiekalai.

Nuoširdus AČIŪ visiems ir dalyviams, ir žiūrovams.