Eina kartą Gitanas Nausėda į darbą (čia tokia pusiau pasaka, todėl Prezidentas į darbą pėsčias eina). Nagi žiūri – priešais jo rūmus ant suoliuko sėdi berniukas, rūko ir degtinę geria. Prezidentas nustebo ir klausia: „Kodėl tu, vaikeli, ne mokykloje?“ O berniukas jam: „Kur tu matei, kad penkerių metų vaikas į mokyklą eitų?“

Pasipiktino Prezidentas, kad vaikas į jį nepagarbiai kreipiasi – tujina, atėjo į darbą ir liepė patarėjams parengti pasiūlymą, kad vaikai mokslus nuo penkerių metų pradėtų. Žinos tada, kad net išgėrus į Prezidentą reikia kreiptis „jūs“.

Tokie tat mūsų Prezidento pasiūlymai, kurie nuostabiai atspindi jo patarėjų polinkius ir nukrypimus. Nieko baisaus, žinojome, kam patikime savo valstybę, daug jau panašių iniciatyvų buvo. Šita, sako mokyti vyrai, siekiama ankstesnės vaikų socializacijos. Anksčiau tai patyliukais vadinome kolchozizacija, kitaip tariant, žmonių suvarymu į vieną tvartą. Tai tauta jau išgyveno, išgyvens ir šitą reformą, kurios nežinia dar koks likimas laukia.

Dar laukiame, gal Prezidentas pasiūlys gelbėti šunis. Mat ar ne prieš savaitę egzaltuotos poniutės aptiko niekam nežinomas šunų veisyklas ir pasibaisėjo jų laikymo sąlygomis. Tos poniutės surengė mitingus, kuriuose, išvydusios į jas nukreiptas televizijos kameras, puldavo myluoti atsivestus šunėkus ir sriūbauti. Pagrindinis mitinguojančių reikalavimas buvo – bent dešimt kartų padidinti baudas už gyvūnų nepriežiūrą.

Lietuva ir šiaip pirmauja (kaip kitaip, mes visur turime pirmauti) pagal įvairių baudų dydį. Bėda tik, kad pas mus baudos sau, pažeidėjai sau. Jeigu jau daryti tvarką, kaip to reikalavo poniutės, tai pirmiausia reikėjo išrašyti baudas joms už tai, kad jų šunys viešoje vietoje buvo vedžiojamos be antsnukių. Tačiau tai net niekam neužkliuvo.

Kažkodėl niekas nepaklausė ir to, kodėl tų veisyklų savininkams nebuvo skiriamos tegul ir „per mažos“ baudos? Manote, tai buvo didžiausia paslaptis, ir apie tai nežinojo nei savivaldybių, kurių teritorijoje tos veisyklos buvo, darbuotojai, nei seniūnai, nei seniūnaičiai? O jeigu žinojo, kodėl nieko nedarė? Ir ar pasikeis kas nors, jeigu bus padidintos baudos, ar tik politikai įsirašys į savo nuopelnus dar vieną punktą?

Gyvūnai pas mus sužmoginami, žmonės – nužmoginami. Prie būdos pririštas Sargis – baisu, ligoninės priimamajame valandų valandomis, nes laukiama koronaviruso testo, gulinti mirštanti senutė – normalu. Sargio šeimininkas bus pasmerktas televizoriuje, kažkas, kas davė nurodymus nepriimti netestuotų ligonių, nors jiems tos laukimo valandos būtų paskutinės gyvenime, bus pagirtas, nes stabdė epidemiją. Verygos visada teisūs.

Ne šiaip sau ir veterinarai su poniutėmis mitinguose dalyvavo, reikalavo bausti ir daryti tvarką. Čia vienas politikas iš Briuselio pašnekėjo, girdi, čipuoti gyvūnus reikia. Girdi, jeigu žmogus gyvūną įsigijo, tai jis turi rasti pinigų ir jo čipavimui, ir gydymui. O tai veterinarams geras uždarbis, šuns gydymas šiais laikais kainuoja tiek, kad prieinamas tik milijonieriams ir europarlamentarams. 

Ir iš kur tam Briuselio politikėliui žinoti, kad kaime šuo – tai ne politikų žmonų, „pakabų“ ar žinomų šliundrų pataluose miegantis žaisliukas ciuciukas, o sargas, gal įspėsiantis šeimininkę senutę apie slampinėjančius girtuoklėlius, pabaigusius dosnios valdžios tinginiams skiriamas išmokas „darbui ieškoti“ ir ieškančius, ką čia nugvelbus ir pragėrus. Didinkit baudas, bus iš ko tokiems pašalpas mokėti.  

Žiūrėkit, kaip yra su kaukių nešiojimu, teisingiau, nenešiojimu. Bauda pas mus už tai 500 eurų, kai normalioje Europoje – 50. Bet ten, kai pasižiūri televizorių, žmonės vaikšto, kaukes normaliai užsidėję. O pas mus – žiūrėkit televizorių, taigi dauguma vaikšto, nosis iškišę. Tai jeigu baudžiama tik tada, kai žmogus nepaiso geranoriško policininkų perspėjimo, tai gal valdžia taip ir sakytų: žmonės, kaip norit, taip darykit, o mes čia jums tik pirštuku pagrūmosim.

Arba sakytų: mažai dar Lietuvoje suserga, dar tik pusšimtis per dieną, kaip anais karantino laikais, bet mes ankstesnių suvaržymų nedarysim, atvirkščiai, atleisim vadeles: užvakar izoliacija buvo privaloma grįžus iš šalių, kur sergamumas – šešiolika sergančių šimtui tūkstančių gyventojų. Nuo vakar, kadangi dar per mažai sergame, norma bus 25. Kaipgi, rinkimai jau ant nories, o dar negalima jokių priemonių imtis. 

O kai jau sergančių bus daugiau, negu pavasarį, tada jau būsime priversti imtis tų priemonių, Tada jau pamatysite, kaip mes dirbame. Su valdžia reikia pagarbiai elgtis, šiukštu netujinti jos. 

Beje, o kaip dėl tų pusketvirto milijono eurų, kuriuos valdžia už niekam nereikalingus greituosius testus sumokėjo, o gamintojas jų negavo? Kur jie pasimetė? Kažkaip tylu, žiniasklaidai labiau šunys rūpi.