Tirpstantys Arkties ledynai, degantys atogrąžų miškai, didžiulės teritorijos, niokojamos potvynių – tapo kasdieniu reginiu interneto platybėse. Žmogaus širdis suvokia besiartinanančios visuotinės katastrofos ženklus, bet šiandienis vartotojiškas patogumo jausmas pasirenka laikinumu paženklintas vertybes ir nustumia į šalį geresnės ateities viziją. Įsiklausymas į Žemės, kaip gyvo organizmo poreikius, skatina ne tik mažiau, bet ir protingiau vartoti. Žemė ragina į gyvenimus grąžinti asketizmą – atstatantį žmogaus ryšius su aplinka, harmonizuojantį visas organizmo sistemas, atskleidžiantį mūsų prigimties esmę.

Rugsėjo 16 d., Ignalinos viešosios bibliotekos teritorijoje iškilo žygeivių palapinė, veikė moksleivių iš Kauno Domeikavos gimnazijos inkilų dirbtuvės, bibliotekos viduje šurmuliavo edukaciniai renginiai, kuriuos vedė Europos komisijos atstovybės Lietuvoje projekto „Žaliosios europiečių atostogos“ iniciatoriai. 

Informaciją apie Giedriaus Bučo žygį per Lietuvą ir gražios iniciatyvos sklaidą lengvai rasime socialiniuose tinkluose. Akcijos partneriais įvardijami žinomi Lietuvoje dienraščiai, verslo įmonės, kuriamas dokumentinis filmas. Deja, ketvertas žygeivių, savanorių, einančių ir renkančių mūsų pakelių šiukšles, mėginančių paprastais dalykais keisti žemės veidą, nesulaukė jokio dėmesio iš Ignalinos moksleivių, jaunimo organizacijų, aktyvių visuomenės narių, suvokiančių ekologinių problemų mastą.  Gal COVID–19 padarė „meškos paslaugą“, bet tikslingai pedagogų organizuotas jaunimas privalėjo palaikyti ekologinės misijos dalyvius, juolab, kad atvyko net dvi gimnazistų klasės iš Kauno. Saugiai, dėvėdami kaukes, kauniečiai noriai dalyvavo visose žygeivių veiklose, ir užsimovę pirštines, rūšiavo Ignalinos pakelių šiukšles.  

Mini ekspozicija, kurioje „puikavosi“ atliekos iš įvairių Lietuvos kampelių, kvietė stabtelti akimirkai, pajusti materialaus pasaulio sukurtų produktų šaltumą, kuriame „Kūdikio pjūvis“ – begalvis žmogus, prikimštas pasaulietinio šlamšto.