Vyriausybė apsisprendė: Lietuva pirks vakcinos nuo koronaviruso ir ta vakcina, kuria bus galima paskiepyti 70 procentų gyventojų, valstybei atsieis apie 125 milijonus eurų.
Žinant, kad įvairių gamintojų numatoma vakcinos kaina svyruoja nuo 2,5 iki 18 eurų, kažkaip galai nesueina: jeigu valdžia pirktų net pačią brangiausią vakciną, ji dviem milijonams gyventojų atsieitų 36 milijonus eurų. Kiti milijonai kam – vėl tarpininkams?
O čia dar ministras Veryga baisiai supyko: viena firma, kurianti tokią vakciną, paskelbė, kad tos vakcinos dozė kainuos apie 2,5 euro. Kaip čia dabar, pyko Veryga, atskleidžiama komercinė paslaptis?
Iš tikrųjų, kaip čia dabar, kai visas pasaulis laukia vakcinos ir spėlioja, kiek reikės patuštinti valstybės biudžetą. kažkas ima ir pasako, kiek ta vakcina kainuos? Ar ta firma bent pagalvojo, kad ne tik jai iš vakcinos reikia uždirbti, bet ir tarpininkams?
Prisimenate, kaip su kaukėmis buvo? Pradžioje Veryga aiškino, kad Lietuva virusą sutinka apsiginklavusi iki ausų, ir jokių kaukių jai nereikia, o paskui, kai paaiškėjo, kad reikia būtent kaukių, jų pirko beveik tris kartus brangiau, negu Krašto apsaugos ministerija. Nenuostabu, sakė klerkai, ten jie pripratę visokias dujokaukes pirkinėti, o mes ką…
Ir dar paaiškėjo, kad iš tos sumos kažkiek milijonų, kiek – gal „organai“ išsiaiškins, atiteko tarpininkams.
Kaip toks biznelis daromas?
Man iš kaimo taip atrodo. Susitinka keli draugai, ir draugas Nr. 1 sako draugui Nr. 2: „Galima uždirbti, pasakyk draugui Nr. 3, kad reikia skubiai įkurti tarpininkavimo firmą“. Firma įkuriama, kažkodėl (tai ir arkliui aišku) nusprendžiama reikalingą daiktą pirkti būtent iš jos, ir pirkinys iš tos pačios firmos atsieina kelis kartus brangiau, nes skirtumą pasidalina „grupė draugų“.
Kai ši „grupės draugų“ komercinė operacija buvo pradėta tirti, premjeras Saulius Skvernelis pavadino tyrimą politine byla. Teisus mūsų premjeras: politinė byla, jei kas nežino, tai tokia byla, kurioje figūruoja apsivogę politikai.
Taigi, valdžia nusprendė, kad vakcina nuo koronaviruso gali atsieiti apie 125 milijonus eurų. Mat yra septyni gamintojai, iš kurių numatoma tą vakciną pirkti. Ir jeigu visi septyni vakciną turės iki ateinančių metų trečio ketvirčio pabaigos, Lietuva privalės tą vakciną pirkti iš visų septynių, tai yra, septynis kartus daugiau, negu reikia, ir sumokėti tiek, kiek suderėta.
Tarp kitko, kiek tos vakcinos reikės – irgi neaišku. Jokių rimtesnių apklausų nebuvo, čia ne kokie „triusikai“, prekiautojai kuriais pasirūpina išsiaiškinti, kokio dydžio jie nešiojami, kokią spalvą tauta mėgsta. Ne, čia valdžia nusprendė – bus 70 procentų norinčių nemokamo skiepo, ir baigtas kriukis.
Kas ten sako – jeigu nuo gripo kasmet skiepijasi tik nuo 3 iki 5 procentų lietuvių, tai nerealu spręsti, kad čia norinčių atsiras dvidešimt kartų daugiau? Skiepysim, ir gal dar du kartus skiepytis reikės. Kažin, ar sutartis ši valdžia spės pasirašyti, ar patikės naujajai? Greičiausiai ši, vis dėlto milijonai, reikia „atsakingo požiūrio“, tegul sprendžia „grupė draugų“.
Tad jeigu visi septyni gamintojai spės laiku paruošti vakciną, Lietuva privalės jos nusipirkti septynis kartus daugiau, negu jai reikės, bent jau teoriškai. O kur reikės dėti perteklių?
Skvernelis sako: parduosim Rytų partnerystės šalims. Tos, matote, neišmano, kur vakcinos gauti, laukia, kol Lietuva joms likučius pasiūlys. O gal po metų matysime tokį vaizdelį?
Sėdi turguje Skvernelis ir šaukia: „Kam vakcinos, geros vakcinos, Europos Sąjungos gamintojų!“ O Veryga, šalia patogiai įsitaisęs, jam antrina: „Pirk, paskubėk, viskas „po pigiaja“!
Taip, žmogelių ausys kaukių ištampytos, bet kokie makaronai gerai laikysis.
Manote, to negali būti? Na ir laikai atėjo: žmonės nustojo suprasti anekdotus, mano, kad tai naujienos.
Rivos Elmantės iliustr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!