Skip to content

1951 m. spalio trėmimai dar nebuvo paskutiniai

Parengė Jonas BALTAKIS

Visi gerai žinome pirmąjį masinį 1941 m. birželio trėmimą, taip pat 1948 ir 1949 m. trėmimus. Tačiau jie tęsėsi iki pat Stalino mirties, o vienas paskutinių masinių trėmimų buvo 1951 m. spalio 2–3 d. kodiniu pavadinimu „Osen“ („Ruduo“). Jų metu į Krasnojarsko kraštą ištremta daugiau nei 16 tūkst. žmonių, tarp jų – apie 5 tūkst. vaikų. Tuomet tremtiniai iš Lietuvos sudarė beveik 50 proc. visų tremtį patyrusių SSRS respublikų gyventojų. 1951 m. trėmimai vykdyti tik Lietuvoje ir Latvijoje, Estijoje jų nebuvo. Gal todėl, kad Estijoje tais metais jau beveik nebuvo partizaninio judėjimo, kuris aktyvesnis buvo tik iškart po karo. Kaip žinia, estai, skirtingai nei lietuviai, karo metais turėjo SS junginį. Didžioji dalis su vokiečiais bendradarbiavusių estų 1944 m. pasitraukė su frontu į Vakarus, todėl pokario partizaninis judėjimas, palyginus su Lietuva, ten buvo silpnas.

SSRS Ministrų Taryba trėmimą sankcionavo 1951-09-05, priimdama nutarimą „Dėl buožių su šeimomis iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos“. Iki 1951 m. rugsėjo 28 d. MGB sričių valdybos parengė pagrindinius ir rezervinius tremiamųjų sąrašus. Į pagrindinius pateko 4007 ūkių šeimininkai ir jų šeimos, o į rezervinius – dar 998. Pirmiausia turėjo būti ištremti žmonės, patekę į pagrindinį sąrašą, o neįvykdžius „plano“, imtasi rezervinio sąrašo. Tremiamųjų sąrašus patvirtino LSSR Ministrų Taryba.

Deportacija 1951 m. rudenį vyko keliais etapais. Pirmasis trėmimas vyko jau rugsėjo 20–21 d., kuomet į Irkutsko sritį ištremta 814 šeimų (iš viso 2987 žmonės). Visi jie buvo partizanų giminaičiai arba laisvės kovotojų rėmėjų ir ryšininkų šeimos. Didžiausias trėmimas vyko spalį. 1951 m. rugsėjo 29 d. LKP (b) CK sekretorius Antanas Sniečkus pasirašė nutarimą dėl „Dėl buožių ir jų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos SSRR teritorijos“. Trėmimo operacijai vadovavo LSSR valstybės saugumo ministras Kapralovas ir SSRS MGB įgaliotinis Jedunovas. Joje dalyvavo 3818 MGB pareigūnų, 11 270 MGB vidaus kariuomenės kariškių, stribų, milicininkų bei 8000 sovietų partinių aktyvistų. Šis kontingentas sudarė virš 3000 operatyvinių grupių, kurios tiesiogiai vykdė trėmimus. Kiekvieną grupę sudarė viršininkas (MGB operatyvinis darbuotojas), 2 stribai, 2 MGB kariuomenės kariai bei sovietiniai partiniai aktyvistai.

Atsakingi už trėmimų operaciją MGB pareigūnai spalio 3 d. vadovybei raportavo, kad iš viso ištremtos 4018 šeimų (15 537 žmonės, iš jų 5278 vaikai), suformuota 16 ešelonų, išvykusių į Tomsko sritį ir Krasnojarsko kraštą. Tremties vietų nepasiekė 39 vaikai. Jų mirtys paženklino visą lietuvių kelią į Sibirą.

1951 m. lapkričio 30 d. įvyko dar viena trėmimo operacija: keliasdešimt ūkininkų šeimų išvežta į Altajaus krašto Bijsko rajoną. Iš viso 1951 m. rudenį iš Lietuvos ištremtos 5139 šeimos (20 357 žmonės).

Trėmimams, kaip visuomet, buvo ruošiamasi iš anksto. Į tremiamųjų sąrašus buvo įtraukiami ūkininkai, kurie, nepaisydami ekonominio ir politinio spaudimo, vis dar mėgino išgyventi sovietų valdžios apkarpytuose sklypuose, taip pat ir kolūkiečiai, „nusikaltę“ tuo, kad, prieš įstodami į kolūkį, turėjo per daug žemės, žemės ūkio technikos ar „naudojo samdomąjį darbą“. LSSR MGB jau iki rugsėjo pradžios buvo suregistravusi 4215 „buožių“ šeimų, iš kurių pusė jau buvo įstojusios į kolūkius. Kaip ir ankstesniais metais, be atodairos buvo tremiamos už Lietuvos nepriklausomybę ginklu kovojusių ar tebekovojančių partizanų ir jų rėmėjų šeimos, tarp kurių daugiausia buvo kaimo gyventojų, t. y. tų pačių ūkininkų ar kolūkiečių. Tai galėjo būti ir kerštas vis dar tebevykstančiam antisovietiniam partizaniniam judėjimui, o kartu ir tautos gąsdinimas, pajutus, kad partizanų pasipriešinimui suduotas smūgis – mat vos prieš mėnesį buvo likviduotas vienas garsiausių to pasipriešinimo vadų Juozas Lukša-Daumantas, su keliais kitais desantininkais lėktuvu parskraidintas iš užsienio (2021 m. skelbiami J. Lukšos metais). Jau kitą dieną po jo ir jo bendražygių likvidavimo, SSRS Ministrų Taryba priėmė 1951 m. rugsėjo 5 d. nutarimą.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *