Labiausiai nuo rajono centro – Ignalinos nutolęs Didžiasalio miestelis tik naršančiam žemėlapyje gali priminti pasaulio kraštą arba pradžią. Iš tikrųjų gyvenimas čia skuba įprasta žmonėms vaga ir retas vietos gyventojas susimąsto dėl geografinės Didžiasalio padėties. Ir gydytojas, ir mokytojas, ir kunigas – visi yra čia pat. O tvarkingai ir skoningai prižiūrimos tiek visuomeninės paskirties erdvės, tiek privačios teritorijos byloja gyvenant darbščius ir svetingus žmones. Šį rudenį miestelėnus pradžiugino pradėtos teikti naujos paslaugos, kurių iniciatorė – Ignalinos rajono savivaldybės administracija, o paslaugų teikėja – verslininkė Jūratė Rudokienė. 

Veiklų legalizavimas

Beveik prieš metus, lapkričio 5-ąją, Ignalinos rajono savivaldybės administracija organizavo viešąjį konkursą patalpų nuomai, teikiant ritualines paslaugas Didžiasalio miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojams. Pasak rajono savivaldybės administracijos direktorės Jūratės Balinskienės, sprendimą dėl šių paslaugų teikimo priimti paskatino dvi priežastys. „Pirmoji – žmonių pageidavimas turėti galimybę oriai ir pagarbiai išlydėti velionį. Antroji – šarvojimo paslaugų legalizavimas, siekiant maksimaliai sumažinti „nusižengimų įstatymams“ atvejus. Tarkim, pačiame Ignalinos mieste problemų nėra, nes veikia net trys laidojimo ir šarvojimų paslaugų teikėjai, turintys visas galimybes ir, žinoma, higienos pasus. O štai seniūnijose situacija sudėtinga. Daugybę metų visame rajone žmonės šarvojami kaimo seklyčių patalpose ar bendruomenių salėse. Įvesta tvarka yra ir nelegali, ir legali – iki tam tikro momento. Seniūnai už rajono savivaldybės tarybos patvirtintą mokestį ima valandinį mokestį už salės nuomą. Galima šokti, koncertuoti, vestuves švęsti, šarvoti mirusįjį, nes neįvardijamas paslaugos teikimas. Jei būtų tiksliai įvardijama paslauga, taptų komercine veikla ir konkrečiai šarvojimui reikėtų higienos paso, – teigė J. Balinskienė. – Higienos pasas yra leidimas verstis šarvojimo, laidojimo paslaugomis patalpoje, kuri atitinka higienos reikalavimus: vėdinimą, šildymą, tam tikrą kvadratūrą ir kita. Be higienos pasų paslaugas teikia bendruomenės ir kai kurios prie bažnyčių (tarkim, Mielagėnuose) esančios šarvojimo salės. Jie tą atlygį už paslaugą pavadina auka. Kai šarvojimo salei yra gaunamas higienos pasas, laikoma, kad įmonė yra legali. Kai įmonė legalizuojama, tada jau prasideda kiti dalykai – skaičiuojami skaidrūs mokesčiai, žmonės yra garantuoti, kad patalpos atitinka reikalavimus, paskirtį, darbuotojai gauna atlygius ir taip pat mokami mokesčiai. Tai ir paprasta, ir labai nepaprasta situacija, mat viskas remiasi į pinigus.“

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Utenos departamento Ignalinos skyriaus vedėja Dovilė Kapačiūnienė teigė, kad higienos pasus išduoda visuomenės sveikatos centrai. „Centrų Higienos pasas yra būtinas patalpoms, kuriose šarvojami palaikai ne vieną kartą, kaip, pavyzdžiui, velionio namuose. Higienos pasų neturi tik nelegalios šarvojimo salės. Jose paprastai nėra poilsio kambarių, kondicionierių ir kita“, – teigė D. Kapačiūnienė. – Centro specialistai, sužinoję apie tokias nelegalias šarvojimo vietas, gali patikrinti ir skirti administracines baudas.“