Spalio 7 d. paminėtos Mielagėnų krašto dukros, išeivijos žurnalistės Salomėjos Narkeliūnaitės 100-osios gimimo metinės. Ignalinos viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skaitykloje vyksta spaudinių paroda „Atstovavusi laisvam lietuviškam žodžiui pasaulyje…“

Prieš septynetą metų viename susitikime su garsaus ekonomisto ir filantropo Juozo Kazicko dukra Jūrate, teko išgirsti padrąsinimo žodžius visoms Lietuvos moterims. Išeivijos žurnalistė, nebijojusi transliacijų iš karštų pasaulio taškų, Jūratė Kazickaitė ragino lietuvaites mesti nuo savęs aktyviai veiklai kenkiantį kuklumo šydą, slenkantį iš sovietmečio, nebijoti rizikuoti, išlaisvinti drąsias idėjas ir svajones realybėje, garsiai kalbėti apie Lietuvos grožį.

Nejučiomis nusidriekia intuityvi paralelė – skirtingų kartų laisvo pasaulio žurnalistės, asmeniniu veiklos pavyzdžiu raginančios globaliau žvelgti į pasaulio kultūras, tikslingai saugant lietuvių tautos identitetą. 

Jei J. Kazickaitė užaugo garsaus verslininko šeimoje, S. Narkeliūnaitės žurnalistinio kelio pradžia buvo kitokia.

S. Narkeliūnaitė gimė 1920 m. Salomenkos kaime, Mielagėnų valsčiuje. Baigė lenkišką Mielagėnų pradinę ir įstojo į Švenčionių gimnaziją. 1937 m., lenkų valdžiai uždarius mokymo įstaigą, buvo priversta persikelti į Vilnių, į Vytauto Didžiojo gimnaziją. 1940–1943 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno įvairiose pabėgėlių stovyklose Vokietijoje. 1949 m. atvyko į JAV ir apsigyveno Niujorke. Magistro laipsnį už mokslinį darbą „Lietuva Adomo Mickevičiaus poezijoje“ įgijo Kolumbijos universitete, studijuodama žurnalistiką ir slavistiką. Nuo 1952-ųjų visą dešimtmetį dirbo Čikagoje leidžiamo dienraščio „Draugas“ korespondente Jungtinėse Tautose, vėliau atstovavo laikraščiams „Darbininkas“, „Vienybė“, vilniškiui „Gimtajam kraštui“, bendradarbiavo su leidiniu „Tėviškės žiburiai“, leidžiamu Kanadoje.  Pirmą kartą aplankė tėvus ir gimtinę 1961 m. 

Aktyvios lietuvybės puoselėtojos S. Narkeliūnaitės žurnalistinis darbas leido ne vienai lietuvių išeivijos kartai pažinti istorinę tiesą ir įvairų lietuvių tautiečių gyvenimą visame pasaulyje. Atkūrus Nepriklausomybę, aktyvi visuomenės veikėja atstovavo Baltijos šalių moterų taryboje, dirbo Žurnalistų sąjungos centro valdyboje.

Įvairiuose šaltiniuose galima rasti apie įvairiapusę JAV lietuvių išeivijos žurnalistės ir visuomenininkės S. Narkeliūnaitės švietėjišką veiklą, jos rūpestį, puoselėjant lietuvybės tradicijas Punsko krašte. 

Dalis rašytojos Nelės Mazalaitės archyvo saugoma Maironio lietuvių literatūros muziejuje, kurią dovanojo S. Narkeliūnaitė, globojusi ją paskutiniais gyvenimo metais. S. Narkeliūnaitės plunksna palietė ir Švento Rašto vertimą į lietuvių kalbą. 

Lietuvos žurnalistų draugijos archyviniuose straipsniuose dažnai minimi poetas Bernardas Brazdžionis, rašytoja Alė Rūta, žurnalistė Salomėja Narkeliūnaitė, JAV Klyvlende triūsiantis kunigas Kęstutis Žemaitis, Kanados, Vilniaus krašto lietuvių sąjungos pirmininkas Bronius Saplys ir daug kitų lietuvybės pasaulyje puoselėtojų, padėjusių išsaugoti vienintelį lietuvišką žodį senosiose Lietuvos žemėse, sakyti tiesą, saugotis brukamų sovietinių liekanų…

Daug įdomių garsios ir veiklios moters gyvenimo detalių surasime Mielagėnų filialo vyresniosios bibliotekininkės Rimos Misiūnienės parengtoje virtualioje parodoje, veikiančioje Ignalinos viešosios bibliotekos erdvėje. 

Kiek vartysime margus biografijos puslapius, neišblės juose meilė tėvynei, protėvių kalbai ir tradicijoms, o ryškia spalva, įausta į tautinę juostą, amžiams liks lietuvių išeivijos istorijoje. 

Garsi lietuvių išeivijos žurnalistė, visuomenininkė, lietuvybės puoselėtoja S. Narkeliūnaitė 2000 m. palaidota Mielagėnuose.