sveikatos priežiūroje dirbau 45-erius metus, todėl, manau, kad turiu teisę kreiptis į tautos išrinktuosius. Politikų požiūris į sveikatos priežiūrą turi keistis iš esmės ir strategiškai. Nemažės eilės nei poliklinikose, nei ligoninėse, jei nebus steigiamos papildomos darbo vietos slaugytojams, nebus į provinciją grąžinti medicinos punktai (gal nors mobilūs), o valstybė toliau mindžikuos vietoje, dešimtmečiais nerasdama finansų pačiai opiausiai sveikatos sričiai. Gydymas ir slauga eina paraleliai. Didžiausius darbo krūvius neša ne gydytojai, o slaugytojai. Jei prieš keletą metų Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo įkurtas Slaugos paslaugų koordinavimo skyrius, tai dabar iš keturių specialistų ten dirba tik vienas. Konsultuoti slaugytojus dėl kylančių problemų neturintis realios galimybės.  

Vienas trečdalis, o gal ir daugiau, Lietuvos gyventojų serga lėtinėmis ligomis, senstanti visuomenė turi daug sveikatos problemų. Nemažos valstybinės lėšos skiriamos technologijoms, inovacijoms, medicinos paslaugų gerinimui. Tačiau dabartinės senstančios visuomenės situacija reikalauja ne politinių žaidimų sveikatos apsaugoje, o stabilaus finansinio planavimo.  

Lietuvos slauga darbar yra podukros vietoje. Slaugos paslaugų oficialūs įkainiai maži, slaugytojų atlyginimai neadekvatūs darbo krūviams, nes dar prieš porą metų kai kuriuose slaugos skyriuose vienam slaugytojui teko prižiūrėti net 60 asmenų. Kuris iš Seimo narių, laukdamas su šlapiomis sauskelnėmis savo eilės, norėtų būti tas 60-as? 

Lietuvos žmonės netenka jaunų slaugytojų, nes 3 universitetuose ir 6 kolegijose paruošti diplomuoti specialistai dėl didelių darbo krūvių ir mažų atlyginimų emigruoja. Už padoresnes darbo sąlygas jie tenkina kitų valstybių (Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, JAV ir kt.) piliečių slaugos poreikius. 

Lietuvos žmonėms dabar ir čia reikia realių slaugos paslaugų. Visais gyvenimo etapais pažeidžiamas žmogus, o ypač, senatvėje. Būtina didinti valstybės investicijas paliatyviai priežiūrai. Būtina atsigręžti Valstybės vyrams veidu į žmogų – į rinkėją. Pirmoji COVID-19 banga parodė, kaip pakankamai gerai slaugytojai susitvarkė su problemomis ir užduotimis, dirbo visuose karštuosiuose taškuose, dirbo tiesiogiai, konsultavo, teikė psichologinę pagalbą. 

Būsimi Seimo nariai, pažvelkite į dabartinio rinkėjo poreikius. Ar manote, kad jus pačius aplenks ligos ir senatvė? Jei naujai išrinktas Seimas nesugebės pakeisti Lietuvos slaugos finansavimo ir plėtros galimybių, po kokių 20 metų senų ir ligotų žmonių gyvenimo saulėlydžiai išvažiuos ant rogučių į mišką.

Slaugytoja pensininkė