Skip to content

Išaugo monstras šalia mūsų

Parengė Jonas BALTAKIS

Ką reikštų periodiškai įjungiamos sirenos, per kurias kartojama frazė „Radiacinis pavojus“ – tokį civilinės saugos signalą išgirstų Lietuvos gyventojai, jei Astravo atominėje elektrinėje įvyktų avarija. Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas papasakojo, ką reikėtų daryti tam tikru atstumu nuo jos gyvenantiems žmonėms. Avarija Astravo atominėje elektrinėje (AE) būtų blogiausia šiuo metu Baltarusijoje vykdomų statybų baigtis. Sunku pasakyti, kokia jos tikimybė, tačiau A. Mastauskas teigė, kad apie tai kalbėti reikia. „Nenorime nieko gąsdinti, bet mes Lietuvoje turime būti pasiruošę ir tokiam scenarijui“, – sakė jis.

Poveikio zonos

Pagal Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos turimą informaciją, galimas Astravo AE radiologinis poveikis aplinkai ir žmonėms suskirstytas į tris zonas. 100 kilometrų spinduliu galimas jodo terapijos poreikis. 300 km spinduliu įmanomi ilgalaikiai geografinėje vietovėje pagamintų tam tikrų žemės ūkio maisto produktų vartojimo apribojimai. 1 tūkst. km spinduliu galimi trumpalaikiai maisto produktų apribojimai.

Į 100 km spindulio plotą patenka Vilnius, į 300 km – Ryga ir Minskas, o 1 tūkst. apskritimas apima ir tokius miestus kaip Kijevas, Varšuva, Berlynas, Kopenhaga, Stokholmas, Talinas.

Skirtingi veiksmai

Radiacinės saugos centro (RSC) vadovas A. Mastauskas pastebėjo, kad pagal Lietuvos teisės aktus, numatyti ir papildomi atstumai nuo branduolinės energetikos objekto. „Pirma yra 5 km zona, dar vadinama neatidėliotinų veiksmų. Šiame spindulyje be jokių papildomų prognozavimų ar apskaičiavimų iš karto reikia slėptis arba evakuotis ir vykdyti profilaktiką stabiliu jodu“, – sakė jis. Toliau numatyta 30 km zona, į kurią, įvykus Astravo AE avarijai, patektų Švenčionių ir dalis Vilniaus rajono. „Tai – apie 33 tūkst. gyventojų. Ši zona vadinama skubiųjų apsaugomųjų veiksmų. Tačiau čia galima tam tikra dalimi vadovautis informacija, kurią gausime iš baltarusių arba mūsų ankstyvojo stebėjimo stočių. Mes, kaip specialistai, stebėsime ir skaičiuosime, ar jau reikia įgyvendinti priemones. Tai irgi būtų arba evakuacija, arba slėpimasis, profilaktika stabiliuoju jodu“, – aiškino A. Mastauskas.

Zonoje iki 100 km, į kurią patenka ir Vilniaus miestas, iš viso yra 16 Lietuvos savivaldybių (taip pat ir Ignalina), gyventojams evakuotis greičiausiai nereikėtų. „Tačiau šios savivaldybės turėtų koreguoti savo reagavimo planus ir numatyti slėpimąsi pagal mūsų pateiktą prognozavimą. Taip pat – stabilaus jodo panaudojimą, kad į skydliaukę nepatektų radioaktyviojo jodo“, – aiškino RSC direktorius. 300 km spinduliu galima apsieiti ir be jodo profilaktikos, ten didžiausias dėmesys skiriamas maisto produktų apribojimui.

„Pavyzdžiui, po Černobylio avarijos mes iki šiol tiriame miško gėrybes – grybus, uogas, tikriname jų taršą. Džiaugiamės, kad ji neviršija reglamentuojamos, bet buvo laikas, kai atskirose valstybėse, pavyzdžiui, Švedijoje, kur po Černobylio avarijos cezio radionuklidai iškrito, buvo užfiksuota viršijimų. Ten elniena buvo užteršta tūkstančiais kartų daugiau nei leistinos normos. Tolimojoje zonoje svarbu parengti atskirų maisto produktų, galbūt – geriamojo vandens, kontrolės sistemą“, – pasakojo A. Mastauskas.

1 tūkst. km spindulys, pasak specialisto, Lietuvai jau per didelis, tačiau kaimyninės šalys, be abejo, irgi vykdys galimo poveikio stebėjimą. „Kai Fukušimos AE įvyko avarija, tai mes Lietuvoje irgi stebėjome. Pavyzdžiui, dėl krovinių įvežimo iš Japonijos buvo įspėta tiek muitinė, tiek sienos apsaugos, tiek veterinarijos tarnybos“, – dėstė A. Mastauskas.

Jodo profilaktika

RSC direktorius sakė, kad stabilusis jodas tokiose situacijose naudojamas skydliaukei blokuoti. „Čia ne gydymas, bet skydliaukės blokavimas stabiliuoju jodu, kuris nespinduliuoja ir užkerta kelią, kad nepatektų, ypač per orą arba per naudojamas daržoves, radioaktyvaus jodo“, – sakė A. Mastauskas.

Pašnekovas aiškino, kad savivaldybės Lietuvoje turės būti pasirengusios, jei reikės, panaudoti stabilaus jodo preparatų. „Šiuo metu diskutuojama, kaip užtikrinti, kad moksleiviai, vaikai, dirbantieji ir visi kiti gyventojai būtų aprūpinti tais preparatais“, – pasakojo jis.

Pasak A. Mastausko, patenkantieji į 30 km zoną jodo preparatų turėtų turėti namuose. „Kad nereikėtų galvoti, iš kur gauti“, – sakė jis. Zonoje tarp 30 ir 100 km jodu turėtų pasirūpinti savivaldybės, turėti rezervų ir, vos tik prireiktų, per 2 val. išdalyti gyventojams.

Veiks 60 metų

Kaip rašoma, oficialioje Astravo AE interneto svetainėje, naujoji Baltarusijos jėgainė statoma pagal rusišką projektą su dviem VVER-1200 „3+ kartos“ reaktoriais. Teigiama, kad iki šiol 18 VVER tipo reaktorių penkiose Europos Sąjungose (ES) šalyse yra sėkmingai praėjęs „streso testus“. Baltarusių teigimu, nuo veiklos pradžios Astravo AE reaktoriai galės veikti 60 metų, projekto vertė – 10 mlrd. JAV dolerių. Baltarusijoje, sukurs 30 proc. visos šalyje reikalingos elektros energijos.

Tarp kitų teigiamų ekonominių pasekmių įvardijama tai, jog Baltarusijoje atsiras daugiau aukščiausias AE technologijas išmanančių specialistų, bus galima elektros energiją eksportuoti į kaimynines valstybes. Baltarusija skaičiuoja, kad per Astravo AE statybas bus sukurta 8 tūkst. darbo vietų statybininkams, jai pradėjus veikti reikės 15 tūkst. asmenų, kurie jėgainę aptarnaus, dar 2 tūkst. dirbs pačioje AE.

Kaip teigiama viename vaizdo įraše, kurį parengė „Atomstroieksport“, VVER-1200 reaktoriaus korpusas sveria 334 tonas yra 4,5 m diametro ir 12 m ilgio, o iš jo išeinanti šilumą nešanti medžiaga (vanduo) būna įkaitusi iki 328,9 laipsnių pagal Celsijų. Pagaminti VVER-1200 korpusą, „Atomstroieksport“ teigimu, trunka 36 mėnesius ir tam reikia 768 skirtingų operacijų.

Rusiškos technologijos

„Tai naujas reaktorius, kuris dar nėra išbandytas“, – 2016 m. rugpjūčio 23 d. apie VVER-1200 reaktorių sakė tuometinis energetikos ministras Rokas Masiulis. Tačiau akademikas J. Vilemas su tokia nuomone nesutinka. „Šio tipo reaktoriai buvo tobulinami žingsnis po žingsnio. VVER-1200 pagrindinė dalis niekuo nesiskiria nuo to, kas buvo anksčiau, yra tik nedideli pakeitimai, kad labiau atitiktų ES reikalavimus“, – sakė jis.

Pirmieji VVER tipo reaktoriai Sovietų Sąjungoje pradėti gaminti dar prieš 1970 m. Šie vandeniu aušinami reaktoriai iš pradžių generuodavo iki 440 megavatų (MW) galią, o dabar pasiekia ir 1200 MW. J. Vilemas pasakojo, kad anksčiau pasaulyje buvo dvi konkuruojančios vandeniu aušinamų reaktorių kryptys.

J. Vilemas pasakojo, kad branduolinės energetikos žinovai teigia, kad VVER-1200 šiandien yra vienas iš geriausių reaktorių pasaulyje. „Jokia tarptautinė organizacija nėra pareiškusi, kad tai nesaugūs reaktoriai, baltarusiai tiesiog turi užtikrinti, kad viskas būtų saugiai pastatyta. Su VVER-1200 reaktoriais jėgaines jau stato suomiai ir vengrai. Taip, yra tam tikrų smulkių modifikacijų, bet jos esmės nekeičia“, – pasakojo J. Vilemas.

Bus per brangu?

Tačiau jis pastebėjo, kad Baltarusijos valdžia nepadarė visų reikalingų veiksmų prieš pradėdama statybas. „Reikėjo viską suderinti su kaimyninėmis valstybėmis, tokie yra reikalavimai. Tai yra problema. Tačiau jų projektas, ta rusiška VVER-1200 sistema, yra ištobulintas“, – tvirtino jis. Dar viena problema, su kuria susidurs baltarusiai, anot J. Vilemo, yra tai, kad atominė energetika šiandien nebėra ekonomiška. „Tik tokiose valstybėse, kur yra diktatūra, valdžia nusprendžia statyti ir tada stato“, – komentavo jis.

Branduolinės energetikos inžinierius pasakojo liepos pradžioje lankęsis Minsko branduolinių tyrimų centre. „Tai ten visi, kurie išmano, Baltarusijoje atvirai sako, kad įklimpo – be reikalo stato tą elektrinę. Ne dėl saugos ar dar ko, o dėl grynai ekonominių dalykų.

Astravo energija bus brangi. Ir kai lietuviai šaukia, kad neimportuos, tai čia baltarusiai eksportuoti negalės, nes jų kaina, lyginant su skandinaviškos energijos, bus daugiau nei du kartus brangesnė.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *