Kokiais būdais gali vykti mediacijos sesijos? Ar visuomet ginčo šalims būtina susitikti ir kalbėtis tiesiogiai?

Teisės aktai neįpareigoja ginčo šalių susitikti akis į akį ir spręsti savo nesutarimą bendroje mediacijos procedūroje.  Mediacijos procesas yra lankstus ir ginčo šalys bei mediatorius bendru sutarimu gali pasirinkti įvairius jiems priimtiniausius bendravimo būdus. Tai patvirtina ir šios dienos situacija, kai daugelis procesų vyksta nuotoliniu būdu, pasitelkiant informacines technologijas, kurios mediacijoje gali būti naudojamos bet kuriuo metu. Nuotolinė mediacija, ypač tais atvejais, kai nenorima tiesioginio susitikimo, padeda ginčo šalims jaustis komfortiškai, išvengti neigiamų emocijų, kylančių iš įtemptų tarpusavio santykių. Taip sutaupoma ir laiko, nereikia niekur važiuoti, viskas vyksta visiems patogioje vietoje, visada galima pagal poreikį keisti bendravimo laiką, nesukeliant didelių nepatogumų. Mediacijos procese yra svarbus pačių ginčo šalių noras spręsti ginčus taikiai, susitarti dėl rūpimų klausimų. 

Mediatorė-advokatė Birutė Strimaitytė, pasidalindama savo praktika mediacijos srityje, akcentavo šalių savanoriškumo principo svarbą. „Kadangi mediacijos procesas – savanoriškas, tai įgyvendinti efektyviai mediaciją  galima, jei abi mediacijos šalys iš tiesų siekia išspręsti ginčą taikiai, o ne formaliai vilkinti procesą. Mediaciją vykdau, pasitelkdama technologijas, leidžiančias bendrauti su šalimis nuotoliniu būdu. Šalims pageidaujant tai galima padaryti telekomunikacijų ryšių pagalba, tiek bendraujant atskirai su kiekviena, tiek rengiant konferencinius pokalbius (su vaizdu arba be jo). Noriu atkreipti dėmesį, kad tokios priemonės naudotinos mediacijos šalims gyvenant skirtingose valstybėse ar miestuose.  Tikrai galiu pasidalinti patirtimi, kad sėkmingai išspręsti ginčą mediacijos pagalba įmanoma, jei šalys ir jų atstovai pačios yra aktyvios, elgiasi sąžiningai ir nuoširdžiai siekia išspręsti ginčą“. 

Taigi, nežiūrint į tai, kokie komunikavimo būdai pasirenkami tarp mediatoriaus ir ginčo šalių, priklauso nuo tuo, ar norima susitarti taikiai ir priimti bendrus sprendimus, galinčius nulemti tolimesnį jų tarpusavio bendravimą. Tik pačios šalys geriausiai jaučia galimų taikių sprendimo priėmimo galimumą. Vienas iš kertinių mediacijos proceso principų – savanoriškumo, suteikiančių ginčo šalims jausti, įsivertinti, ar ginčas gali būti sprendžiamas taikant mediaciją, ar jiems reikalinga pagalba iš nešališko asmens –  mediatoriaus ir koks bendravimo būdas padėtų tartis ginčo šalims aktualiais klausimais. 

Kviečiame gyventojus, iškilus ginčams, pasinaudoti šia naujove, bandyti tartis taikiai neutralioje aplinkoje ir neskubėti rinktis tik teisminį būdą.