Lietuva džiaugiasi, išsirinkusi prezidentą. Tiesa, prezidentas ne jos, ir lietuviai už jį nebalsavo, bet vis viena džiaugiasi, kad JAV prezidentu tapo Bidenas. Gatvėse žmonių klausinėjo – tie sakė esą patenkinti, kad amerikonai taip balsavo, nes jiems nepatikdavo, kaip Trumpas šneka. Girdi, pasipūtęs buvo, su kitų nuomone nesiskaitantis.

Patinka arba nepatinka, kaip kandidatas atrodo, kaip šneka – atrodo, pagrindinis argumentas, lemiantis lietuvio balsą. Prisimenate, kaip išsirinkome ir ką išsirinkome – aukštą ir gražų? Taigi.

Prieš JAV prezidento rinkimus visa didžiausia „respublikinė“ žiniasklaida, aprašinėdama rinkimus, atrodo, vadovavosi panašiais kriterijais. Nebuvo rimtų straipsnių, nagrinėjančių, ką padarė pasauliui ir Lietuvai Trumpas ir ką Obama – tada viceprezidentu buvo Bidenas ir iš to galima buvo spėti, ko tikėtis iš Bideno. 

Ne todėl nebuvo, kad niekas tokių nerašė,  o todėl, kad „respublikiniams“ tokia nuomonė nereikalinga. Jie mums piršo, kad prie Trumpo Amerika susiskaldė, o ateis Bidenas – ir visi vėl pradės susiglaudę burkuoti kaip balandėliai.

Pas mus taip jau ne kartą buvo kalbėta: jeigu į valdžią ateis dešinieji, jie tautą suskaldys, o jeigu raudonieji (komunistai, socialdemokratai, komuniakos ar dar kaip juos bevadinsi) – iš karto sužydės vienybė. Prisimenate, kaip anksčiau visi būdavo susivieniję – už komunistų ir nepartinių bloką mažiausiai 93 proc. tautos balsuodavo. O dabar kaip yra?.. Šiaip ar taip, respublikonai Amerikoje yra šiek tiek dešiniau, demokratai – kairiau, tai gal dėl to jie taip mūsų žiniasklaidos mylimi?  Amerikoje, kai Trumpas pradėdavo kalbėti, kad rinkimų rezultatai klastojami, kai kurios televizijos kompanijos tiesiog išjungdavo jį. Ten, matote, visiška demokratija, ir prezidentą galima „išjungti“. Mums dar iki to toli. Bet apie balsų klastojimą irgi jau nešnekame arba šnekame su paniekinančia šypsenėle.

Ką aš mačiau, pasidairęs po pasaulio žiniasklaidą? 

Mačiau, kaip balsus skaičiuojantis Amerikoje skriaudžiamos rasės atstovas suglamžo jam kažkodėl nepatikusį biuletenį ir įmeta jį į šiukšlių dėžę.

Skaičiau, kad Mičigano valstijoje, Detroite, biuletenių į urnas buvo 35 tūkstančiais daugiau, negu užregistruotų rinkėjų, kad balsavo pustrečio tūkstančių mirusių sielų, tarp jų ir „ilgaamžis“, gimęs 1850 metais…

Aš tikrai nežinau, už ką balsavo numirėliai. Aš net nežinau, ar šitos naujienos tikros, ar, kaip dabar „vis dar kartais pasitaiko“, suklastotos. Bet apie tai kalbama, rašoma, tai rodoma, žmonės tai sužino, nes šiais laikais tokių dalykų nepaslėpsi, tai kodėl gi normalūs Lietuvos žurnalistai negalėtų išaiškinti, kaip ten buvo iš tikrųjų. Negali ar nenori?

Užtat žinome, kad Bideno išrinkimu džiaugiasi Europos lyderiai, džiaugiasi Kinija – štai ir juanis sustiprėjo. Girdi, dabar Europa labiau susivienys. Na, Europa kadaise Lietuvą pardavę, tik Amerika jos okupacijos nepripažino. Čia tarp kitko.

Užtat sužinojau, kad Trumpą Lietuvoje palaikė tie, už kurių nugaros – antivakseriai, nacionalistai ir dar homofobai. Kuo čia dėti tie, kurie prieš skiepus nusiteikę? Palikime šį teiginį straipsnio autorės, LRT tyrimų skyriaus vadovės Indrės Makaraitytės sąžinei. Dėl nacionalistų – tų, kuriems Lietuva yra Tėvynė, irgi viskas aišku, LRT jau senokai kala klausytojams į galvas, kad geriausia yra tai, kas angliška, o lietuvis – nacionalistas – yra keiksmažodis.

O dėl homofobų – drįsčiau nesutikti. Pažiūrėkite, kiek Lietuvoje tolerantiškų (lietuviškai būtų – pakančių, bet kitoniškai skamba gražiau, ir užmirškite, kaip lietuviškai) žmonių, kiek balsavo už „Laisvės“ partiją, kurios svarbiausi rinkiminiai šūkiai buvo – įteisinsim kanapes ir gėjų santuokas, nes viso kitko Lietuvai jau gana.

Nesakyčiau, kad gana. Mūsų šeima labai tolerantiška, joje net yra vienas profesionalus lesbietis. Todėl mes siūlytumėm Seimui apsvarstyti dar ir zoofilijos legalizavimą, Deja, čia mes nebūtumėme pirmieji, nes zoofilija jau nėra draudžiama visada pirmose panašių reikalų gretose žengiančioje Danijoje (ir dar Švedijoje). Bet ten ir žolė nedraudžiama, ir mes pratę pavyzdį iš šiaurinių kaimynų imti.

Taip būtų pagalvota visų pirma apie kaimą. Dabar tūlam kaimo gyventojui (kurio jau net valstiečiu nepavadinsi) rasti antrą pusę sunku, merginos ir moterys iš kaimo išsilakstė, ir gyventi su prasigėrusiais niekas nenori. O įteisinus partnerystę su, sakysim, ožka, kaimo žmogus turėtų ir šilumos, ir čia pat pieno, gal net gerti mažiau pradėtų. Pasaulyje pirmi nebūtumėm, bet Rytų Europoje – tikrai.

Taigi, čia aš apie JAV prezidento rinkimus. Kokią partnerystę turėsime – greitai pamatysime. Ir ne toks jau senas tas Bidenas, o ko negalės – patarėjai padės. Arba viceprezidentė Kamala Harris, kuri jaunesnė už Bideną 22 metais. Beje, JAV viceprezidentės mama indė, tėvas jamaikietis, o vyras žydas. Štai jums dar ir amerikietiškos lygybės pavyzdys.

alkas.lt koliažas