Skip to content

Ar atgims Lietuvoje fenologiniai stebėjimai?

Pranas ZUBRICKAS

Kas ta fenologija? Tai mokslas, tyrinėjantis gamtoje sezoniškai vykstančių reiškinių eiliškumo ir ritmingumo dėsningumus bei ryšius su aplinkos sąlygomis. Kadaise, ypač sovietmečiu, Lietuvoje buvo 23 fenologiniai stebėjimo punktai, taip pat ir mūsų rajone – Dūkšto bandymų stotyje. Tais laikais ūkiams buvo aktualu tiksliau prognozuoti ūkio darbų eiliškumą pagal kai kurių laukinių augalų – fitoindikatoių vystymosi fazių būseną. Vienu metu tarp miškininkų, agronomų, geografijos, biologijos mokytojų ir kitų gamtos mylėtojų entuziastų buvo suburta apie 200 stebėtojų. Išsilaisvinus Lietuvai iš Sovietų Sąjungos ir subyrėjus kolchozams,  po 2000-ųjų nebefinansuojant daugumos bandymų stočių, fenologiniai punktai užsidarė. Tikriausiai, vargu ar bus galima atstatyti buvusį stebėjimų lygį. Dėl dviejų esminių priežasčių. Bet pradžiai – truputėlį istorijos. 

Lietuvoje fenologijos mokslo pradininku laikomas prof. St. Nacevičius (1881–1947), kuris fenologinius stebėjimus pradėjo 1923 m., o nuo 1959 m. stebėjimų centru tapo Lietuvos žemdirbystės instituto Trakų Vokės filialas. Labiausiai stebėjimų mastas išaugo vadovaujant  A. Vaineikiui. Jo iniciatyva ir buvo pritraukta 200  neetatinių stebėtojų. Kuo įdomus prof. A. Nacevičiaus  palikimas? Jis pagal trijų augalų (šalpusnio, lazdyno, alksnio) žydėjimo pradžios seką bandė nuspėti, kokie bus metai ar vasara (ji tikėtinai bus ankstyva, šilta, lietinga).  Beje, Lietuvoje vėliau fenologiniams tyrimams buvo parinktos 46 rūšys floros kaip fitoindikatoriai, o Belgijoje – net 125 augalų rūšys ir veikė 58 stebėjimo punktai. Vokietijoje yra/buvo 1411 punktų (1996 m. būta net 3744), bet stebimos tik 49 rūšys. Labai vertingi daugiamečiai fenologiniai stebėjimai. Pvz. Japonijoje nuo 812 m. stebima, fiksuojama japonų pasididžiavimo – jų vyšnių sakurų žydėjimo pradžia. 

Vis dėlto, kodėl mažai kas užsimena apie fenologiją, apie kurią sovietmečiu daug kas girdėjo ir žinojo (ypač  apie fenologinius stebėjimus), o dabar apie tai gana didelė retenybe išgirsti, tiesiog informacijos vakuumas. Pirma, fenologiją būtų „rimtas“ mokslas, jei augalija ir gyvūnija apspręstų klimato, orų eigą, bet, deja, yra atvirkščiai. Tiesa, iškirtus didelius masyvus miškų, klimatas stipriai gali pakeisti klimatines sąlygas net toli nuo išnaikintų miškų esančioms teritorijoms. Tai irgi gali būti ilgalaikių stebėjimų vietos. Orai sąlygoja visus gyvojo pasaulio virsmus. Antra, dėl labai sparčios klimato kaitos fenologiniai stebėjimai tapo nebeaktualūs. Štai šį rudenį iki lapkričio vidurio dar nebuvo rimtos šalnos, kai prieš keletą dešimtmečių pasitaikydavo  ne viena diena su rimtu pašalimu ir sniego danga, o šalnos dažnai pasirodydavo jau rugsėjį. Ankščiau fenologai ir liaudies išmintis sakydavo, kad svogūnų sodinukus reikia sodinti nuo Šv. Stanislovo (gegužės 8 d.), o dabartiniais laikais per Stanislovą dažnai jau galima valgyti jų laiškus. 

Kur dar aktualūs fenologiniai stebėjimai? Lietuvos ornitologai kviečia stebėti iš žiemaviečių į mūsų šalį atskridusių sparnuočių pasirodymo datas ir perduoti stebėjimus Ornitologų draugijai. Bet ir čia labai daug kas pasikeitė. Jei ankščiau nebylės gulbės, kovai, varnėnai, smilginiai strazdai išskrisdavo žiemoti, dabar vis dažniau jie lieka žiemoti savo gimtinėje. Šiemet pirmą kartą mūsų šalyje buvo padarytas žemėlapis, vaizduojantis, kaip augalija – medžiai ir krūmai – gelsta, einant nuo pietų link šiaurinės dalies. 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *