Labai mėgstu skaityti visokias apklausas. Mėgstu paklausyti visokių profesorių ir šiaip dar laipsnių neturinčių politologų, kuriuos tos apklausos maitina. Išgirsti, pasiklausai, ir ramiau: jeigu pasakė, kad apklausa rodo vienaip, gali būti tikras, kad gyvenime yra antraip.

Jei jau apie laipsnius pradėjau, tai turbūt girdėjote, kad apklausa parodė, jog šiuolaikinis jaunimas geria mažiau. Žinoma, paprasčiausia būtų užduoti klausimą visų tų apklausų organizatoriams: jeigu vaikučiai išgerti nuvažiavo į Latviją – tai ar Lietuvoje išgeriančių sumažėjo? Bet gal dalykas dar paprastesnis: pas mus jau nuo mažų dienų išmokstama meluoti, o paskui stebimės apklausų rezultatais.

O kaip neišmoksi, jeigu visi tokį pavyzdį rodo. Ne tik valdžia – ir žiniasklaida. Štai Lietuvoje antrą kartą karantiną įvedė. Kokia didžiausia problema? Laisvalaikis. Žmonės nebegali, norėjau parašyti – turiningai, bet kažkaip nedera – maloniai leisti laisvalaikio. Priversti užsidaryti barai, restoranai. Pakeliauti nebegalima. Pasiklausai žurnalistų, atrodo, kitų problemų nėra,

Čia vėlgi: parašysi, kad vietoj ėjimo į barą geriau knygą paskaitytų, nesuprastas liksi. Gal kitaip paklausiu: kada, gerbiami skaitytojai, paskutinį kartą lankėtės bare ar restorane?

(Apie alaus barus nešneku, tie, kurie į alaus barą eina, paprastai net laikraščio neskaito.)

Taigi, žurnalistų pasiklausius, atrodo, kad visa kita ekonomika Lietuvoje tvarkosi taip puikiai, kad belieka sudaryti žmonėms sąlygas gerai pailsėti, tai yra, bare iki paryčių pasėdėti, ir viskas bus gerai. O paskui atsiranda politikų, kurie aiškina, kad tik jų protingo vadovavimo dėka Lietuvoje ekonomika krito mažiausiai visoje Europoje.

Kai neaukštai palypėji, tai ir kristi mažiau reikia, ar ne?

Užtat galima apie gerovės valstybę pakalbėti. Kaip čia dar Seimas nesutiko įvesti privalomo mokslo nuo penkerių metų. Žmonės turėtų galimybę anksčiau bedarbiais tapti. O jeigu dar įvedus stojamuosius į pirmą klasę: neišlaikei – eik dirbti, tai yra, kurti gerovės valstybės… Bet apie tai aš jau atrodo, rašiau.

Gerovės valstybėje gerai gyvena tie, kurie dalyvauja gerovės skirstyme, Štai vis dar sveikatos ministras Veryga sėkmingai vadovavo, skirstant pinigėlius (milijonukus), skirtus sveikatai.

Reikia pavyzdžių? Pavyzdžių yra. 

Sekmadienį lrt.lt pranešė, kad kai pavasarį buvo organizuoti nuotoliniai mokymai medikams, kuriame jie buvo mokomi, kaip reikia gydyti (universitetinio išsilavinimo tam nepakako), už kuriuos buvo sumokėta 24 kartus daugiau, negu jie būtų kainavę, perkant juos ne Kaune, o Vilniuje, prieš rengiant konkursą laišku iš Sveikatos apsaugos ministerijos jau buvo nurodyta, kas tą konkursą laimės.

Tokia Lietuvoje ar bent kai kuriose ministerijose tvarka: surengei konkursą ir iš anksto nurodei, kas laimės. Galima būtų, žinoma, jau konkurso sąlygose tai paskelbti, bet taip mes dar nepatobulėjome.     

Pirkimo, kurio vertė 1,2 milijono eurų, nugalėtoja ministerija paskyrė UAB „Krizių tyrimo centras“, kuri priklauso trims Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojams – buvusiems Verygos kolegoms.

Štai kaip reikia mokėti tirti krizes. Gal čia apie kažkokį „stogą“ reikėtų kalbėti? Ar apie geriausio nueinančios Vyriausybės ministro meilę Lietuvai? O gal čia tik tokie sutapimai, kuriant gerovės valstybę, ir tokių žmonių, kurie pirmiausia savo gerove, parazitais nepavadinsi, nes pas mus parazitu pavadinti gali tik teismas. Tad ir ministras nekaltas, kaip ir ankstesniais laikais, kalta aplinka.

Juoba apklausos teberodo, kad Verygai ir jo kompanijai vis dar tiki nemenka Lietuvos gyventojų dalys.