Galbūt ir būčiau nesinaudojęs žurnalisto teise skaitytojui vėl priminti 94-erių metų močiutės „bylą“ su Ignalinos savivaldybės įmone „Kompata“, jei ne jos vadovo Vytauto Potapovo atsiųstas griausmingas registruotas laiškas. Jame ne tik iš naujo išdėstoma klientui ypač nepatogi komunalinių atliekų tvarkymo tvarka, bet ir teigiama, jog „tendencingai vertinu SĮ „Kompata“ darbuotojų darbą“, net darau spaudimą „institucijai, siekiant priimti Jums palankų sprendimą, tuo pažeidžiant Ignalinos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles ir gyventojų lygiateisiškumo principą“. 

Taip, tiesa, 2019 m. liepos 2 d. „Mūsų Ignalina“ numeryje rašiau apie atliekų tvarkymo kryžiaus kelius Ignalinos rajone. Kas ten tendencingo? Ogi rašiau apie kitame Aukštaitijos miestelyje gyvenančią močiutę, kuriai dabar jau 94-eri, kuri, pasiramsčiuodama dviem lazdom, turi keliauti į atokią Ažušilės gatvę ir tvarkyti painiai, smulkiai surašytą tokių paslaugų teikimo sutartį. Be to, ji turi dar atsidaryti įmonės tinklapį, kur taip pat rašyta šios paslaugos teikimo tvarka.

Na, visus šiuos ne pagal senolės jėgas darbus ji patikėjo jaunesniems. Ne, jūs negalite tvarkyti jos reikalų, tuomet atsakė vadybininkė. Reikalinga ji pati. Ačiū Dievui, pernai naujos sutarties sudarymui ir pratęsimui darbuotoja pati atvyko į miestelį… 

Bet prieš dvejus metus vadybininkė visai pakėlė rankas, kai paprašėme sustabdyti paslaugos teikimą, kai ta senolė negyvena savo sodyboje, o praleisti žiemą su savo šuneliu išvyksta į Vilnių. Vadinasi, kokią pusę metų jokios atliekos iš ten neišvežamos – nei dukart per mėnesį buitinės, nei kartą kitokios. Žodžiu, kone 6 mėnesius specialus transportas prie jos vartų dviejų konteinerių neranda. Tuomet iš varganos pensijos ir mokėti nereikia.

Ė, sakė vadybininkė, mes tokios išimties daryti negalime, nes yra patvirtintos Ignalinos savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės. Šiomis dienomis gautame laiške jos vėl išdėstomos, tiesa, pasikeitusios. Kaip pasakytų bobulė, velnias koją jose nusilaužtų… 

Pagal tą tvarką jai reikia deklaruoti „apie nekilnojamojo turto objekto nenaudojimą“, o po to per 20 darbo dienų pateikti pažymą, kiek per tą laikotarpį sunaudojo elektros energijos. Jei daugiau kaip 35 kilovatus per ketvirtį, reiškia, naudojaisi savo „objektu“ ir jokių nuolaidų močiutei nebus… Kad išduotų pažymą, per 20 dienų turi suskubti kreiptis į kompaniją „Ignitis“, kuri pagal savo tvarką tokios pažymos gali iš nespėti atsiųsti. Kita vertus, kaip deklaruoti, kad „nenaudojai“ savo nekilnojamojo turto? Per notarus? Seniūnijoje? O gal NT registre?

Prieš keletą metų „Kompata“ paprašė, kad seniūnija laiduotų, jog senolė žiemą šiuo adresu negyvena. Laidavo. Išsiuntėme. Bet pažyma negaliojo, nes, girdi, savivaldybės taryba ruošėsi tvirtinti komunalinių atliekų tvarką. Kai patvirtino, tai dabar ji tarsi monolitas: nei pirmyn, nei atgal.

Domėjausi, kaip kitos savivaldybės tvarkosi su komunalinėmis atliekomis. Pavyzdžiui, prieniškiai numatę išimtis, kad paslauga neteikiama tiems, prie kurių sodybų žiemą sunku privažiuoti, ar sodybos savininkas serga, guli ligoninėje, yra neįgalus ar dėl amžiaus nejudrus. Panašiai yra Molėtų rajone. Be to, ten pakanka seniūnijos pažymos, kad iš sodybos atliekos neišvežamos, nes ten tam tikrą laikotarpį niekas negyvena… Tai paliudija ir atliekas išvežanti transporto bendrovė.

Kitaip sakant, Ignalinos savivaldybės įmonei trūksta lankstumo ir pasitikėjimo. Juk į senų žmonių poreikius galima žiūrėti dvejopai: biurokratiškai, žiūrint į įstatymo ar taisyklių raidę, ir jautriai, atsižvelgiant į amžių, neįgalumą ir kitas gyvenimiškas aplinkybes. 

Kaip tik šito trūksta rajono ir „Kompatos“ vadovams, kurie, gindami savo mundurą ir – ne paslaptis – savo pajamas, siunčia grasinančius, pagrįstus žmonių ir savo rinkėjų lūkesčius ignoruojančius laiškus. 

Luko Balandžio / 15min nuotr.