Siunčiu komentarą apie rajono savivaldybės darbą COVID-19 akivaizdoje. Norėtųsi, jog esama situacija būtų viešinama rajono spaudoje. Toks darbas – elementarios atsakomybės stoka, apie kurią dera kalbėti garsiai.

Rajono gyventoja

Pasaulyje daugiau kaip metus siautėja COVID-19 pandemija, neaplenkusi ir kitų valstybių apsuptyje esančios Lietuvos. Nors rajono savivaldybė priklausė žaliajai zonai, kasdien didėjant susirgimų skaičiui, COVID-19 virusas įsisuko ir į mūsų rajono įstaigas, darbovietes bei šeimas. Anksčiau Ignalinos rajono gyventojai, norėję išsitirti, testui buvo registruojami Utenoje. Lapkričio 16 d. mobilus punktas pradėjo veikti Ignalinoje, Lietuvos žiemos sporto centro teritorijoje. Oficialiame Ignalinos rajono savivaldybės internetiniame tinklapyje www.ignalina.lt teigiama: „Neturintiems transporto, savivaldybė teikia pavėžėjimo paslaugą“, nurodytas kontaktinis telefono numeris. 

Praėjusią savaitę (penktadienį) vienam mano šeimos nariui patvirtinta COVID-19 liga. Trys likę šeimos nariai turėjo didelės rizikos sąlytį, dėl to buvome užregistruoti COVID-19 testams Ignalinoje. Paskambinus nurodytu telefono numeriu atsakingam asmeniui (rajono savivaldybės darbuotojui) buvo pažadėta, jog „pagelbės be problemų“ ir 10 val., pirmadienį, į mūsų kiemą bus atsiųstas savivaldybės transportas su vairuotoju, kuris mus nuveš į mobilų punktą bei po tyrimų pristatys namo. 

Pirmadienį (lapkričio 30), 10.10 val., nesulaukus žadėto savivaldybės transporto mūsų kieme, sergantis šeimos narys vėl susisiekė su anksčiau minėtu atsakingu asmeniu. Telefono garsiakalbyje išgirdome nuostabą bei sutrikimą, vėliau sekė pasiteisinimas: „Rajone atvejų daug, nespėjome paruošti antros transporto priemonės“, buvo pasiūlyta didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis užregistruoti kitai dienai.

Mūsų šeima gyvena ne Ignalinoje, o kaime, dėl to kelionė į mobilų punktą trunka apie pusvalandį. Du iš trijų didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų yra neįgalūs, patenka į rizikos grupę, dėl to sužinoti, ar esame užsikrėtę COVID-19 virusu, mums reikėjo kuo greičiau. Atsakingai laikomės saviizoliacijos nuo tos minutės, kai vienam šeimos nariui patvirtintas COVID-19 virusas, visą savaitgalį gyvenome tarsi „ant parako statinės“, dėl to pasiūlymas „užregistruoti testui kitą dieną“ mažų mažiausiai nuskambėjo neadekvačiai.

Penktadienį buvome patikinti, jog nesklandumų nekils, dėl to alternatyvių kelionės būdų nesvarstėme. Po 15 min. atsakingas savivaldybės darbuotojas perskambino su pasiūlymu atsiųsti transportą tarp 10.30–11.30 val. ir teigė, kad punktas dirba iki 12 val., tad „priims bet kada“. Mūsų šeimai pasiūlytas laiko intervalas netiko dėl paprastos priežasties – testo atlikimui registruoti buvome ankstesniam laikui, dėl to mandagiai atsisakėme pavėluotų savivaldybės paslaugų.

Kyla klausimas – koks yra savivaldybės darbuotojo, gaunančio už savo darbą atlygį, atsakomybės lygis bei požiūris į žmogaus sveikatą, laiką? Tokiose situacijose turėtų egzistuoti elementari komunikacija – eilinis žmogiškas skambutis laiku (bent jau valanda prieš paskirtų tyrimų laiką, kuris minėtam savivaldybės darbuotojui buvo žinomas) būtų išsprendęs šią problemą.

Autorės pavardė ir adresas redakcijai žinomi 

NUO REDAKCIJOS

Žiūrint kiek kitu kampu, tai tas atsakingas savivaldybės darbuotojas neturi savo automobilių (savivaldybėje iš viso yra tik viena specialiai įrengta mašina tokiems atvejams), todėl dėl situacijos kaltas ne tiek jis, kiek rajono valdžia, nesugebanti tinkamai organizuoti šio darbo. Rajono meras jau kelis kartus savivaldybės laikraščiuose gyrėsi, kaip jis rūpinasi, spręsdamas su koronavirusu susijusias problemas. Pasirodo, tas jo rūpestis – šnipštas. Nesugeba be skandalų net žadėtos paslaugos žmonėms suteikti.