Praėjusią savaitę nuotoliniu būdu vykusiame rajono savivaldybės tarybos posėdyje priimtas 21 sprendimas. Apie keletą įdomesnių, dėl kurių vyko daug ginčų.

Ignalinoje

Nustatytos UAB „Ignalinos vanduo“ ir UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ teikiamų gyventojams, neprisijungusiems prie centralizuotų sistemų, nuotekų transportavimo ir tvarkymo paslaugų kainos. Ignalinoje tai (be PVM): iki nuotekų valymo įrenginių – 4,92 Eur už m3, nuotekų valymo ir tvarkymo įrenginiuose – 0,78 Eur už m3.

Pasak UAB „Ignalinos vanduo“ direktoriaus R. Adomėno, didelė dalis gyventojų nėra prisijungę prie nuotekų tinklų, todėl jų išvežama nedaug, nes nuotekos slepiamos: išleidžiamos į senus rezervuarus ar griovius. Rajone vandentiekiu naudojasi, bet prie tinklų neprisijungę 1208 rajono gyventojai (Ignalinoje – 235). Tad įmonė atliekas išveža pagal sudarytas sutartis ar pagal atskirus iškvietimus. Situacija tokia, kad daugiabučių ir vienbučių namų gyventojai, prisijungę prie sistemos, moka tik 1 eurą, o neprisijungusieji – apie 7 Eur. Tačiau ta didelė dalis gyventojų Ignalinoje bei rajone ir neturi galimybės prisijungti, tai kuo jie dėl to kalti? Civilizuotai tvarkyti nuotekas turėtų skatinti protingos kainos, tačiau jos tik didinamos ir greičiau veikia atvirkščiai.

Didžiasalyje

Nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos Didžiasalyje. Nuo šiol jos tokios (be PVM): vartotojams bute – 1,95 Eur / m3, individualių gyvenamųjų namų gyventojams – 1,91 Eur/m3. Kitaip sakant, daugiabučių namų gyventojams kubinio metro kaina didėja 26,6 proc. (0,41 Eur/m3) ir 25,8 proc. (0,40 Eur/m3) yra didesnė nei dabar galiojanti.

Nuspręsta taikyti 0,35 Eur dydžio kainos subsidiją. Ji taikoma tik Didžiasalyje, nors kitur rajone šie malonumai taip pat brango. Todėl rajono tarybos narė Ona Zaleckienė klausė, kuo nusikalto ar kuo prastesni yra Ignalinos ar Dūkšto pensininkai ar mokytojai, jei jiems subsidija netaikoma? „Mes ne prieš didžiasaliečius, bet turime būti vienodai teisingi visam rajonui“, – sakė tarybos narys Henrikas Šiaudinis. Meras ir administracijos direktorė aiškino, kad Didžiasalis – probleminė teritorija, tačiau negalėjo paaiškinti, kas miesteliui suteikė tokį statusą. 

Visame rajone labiausiai diskriminuojami gyventojai, kurie yra neprisijungę prie kanalizacijos tinklų (jei neturi galimybių prisijungti, tai kuo jie kalti?), jie mokės Ignalinoje ir rajone apie 7 Eur už kubą, Didžiasalyje – apie 6 Eur už kubą išvežtų nuotekų. UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ direktorius Arvydas Keturka sakė, kad jo įmonės aptarnaujamoje teritorijoje 310 abonentų per metus sukaupia daugiau nei 7 tūkst. kubinių metrų nuotekų, tačiau per 10 šių metų mėnesių išvežta tik 315 m3. Kur kiti kiekiai? Atspėti nesunku – grioviuose, „padovanoti“ gamtai. Todėl, pasak H. Šiaudinio, reikėtų skatinti nuotekų išvežimą, mažinant paslaugos kainą, o ne didinant ją. Siūlė nuotekų išvežimo kainas subsidijomis mažinti 50 proc., nes jos yra neprotingai didelės. Meras tesugebėjo replikuoti, kad geriau turi dirbti aplinkosaugininkai.

Kaip žinia, pagal Europos Sąjungos direktyvas, greitai neturi likti lauko tualetų. Kaip reikės žmones priversti juos naikinti, kai tokios išvežimo kainos?

Tarybos narė O. Zaleckienė sakė, kad dauguma ūkininkų turi nuotekų išvežimo mašinas, gali pagelbėti daugeliui kaimynų, bet ar jų atvežtas nuotekas priimtų Didžiasalio ir Ignalinos įmonės. Abiejų įmonių vadovai sakė, kad toks variantas būtų galimas, jei ūkininkai garantuotų, kad tose nuotekose nėra draudžiamų priemaišų. Nuotekų turinys nuolat tiriamas ir už pažeidimus laukia didelės baudos, todėl beatodairiškai ūkininkų atvežtos nuotekos negali būti priimamos.

Visai nelogiška ir išvežimo kainos sudedamoji dalis – nuvažiuoti kilometrai. Pagal metodiką (visi baksnojo į ją), vežant nuotekas 2 ar 20 km atstumu, kaina vienoda. Kitaip sakant, gyventojas, gyvenantis už 2 km nuo nuotekų surinkimo rezervuaro, moka dar ir už 18 km, nuvažiuotų pas kaimynus į kitus kaimus.

Už šį sprendimą opozicijos nariai nebalsavo, jis priimtas 12 valdančiųjų balsų. 

Dar Didžiasaliui nustatytas geriamojo vandens apskaitos prietaisų priežiūros mokestis – 0,55 Eur (be PVM) per mėnesį. Jei dėl techninių priežasčių nėra galimybės įrengti apskaitos prietaiso – 0,57 Eur (be PVM) per mėnesį.

Atleidimas nuo žemės nuomos mokesčio

Atėjus šiai valdžiai, prasidėjo manipuliacijos pagal prašymus atskiras įmones atleidžiant nuo žemės mokesčio. Panašu, kad dažnai sprendimą atleisti ar ne, galimai lemia ir tos ar kitos įmonės vadovo politinė spalva. Štai ir šįkart. Nuo 258,33 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2020 m. atleista UAB „Gaudeo Investment“, kuri dar nedirba, tik ruošiasi ir žada (įrengti kempingą Palūšėje). Sako, į būsimą objektą investavo jau 116 tūkst. Eur, bet jo dar nėra. Per komitetų posėdį net valdančiosios koalicijos narys darbietis Manfredas Žymantas sakė, kad jis kategoriškai prieš šios įmonės atleidimą nuo mokesčio, nes tos įmonės pažadai per pusantrų metų toliau pažadų nepasistūmėjo. Gal tas kempingas bus ir geras, reikalingas, bet kai jis bus, tuomet ir spręskim. Vien valdančiųjų balsais minėta įmonė nuo žemės mokesčio atleista.

O štai UAB „Laukoją“ nuo 87,75 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio nuspręsta neatleisti (galimai, kad vadovas „valstietis“). „Laukoja“ nuo 2014 m. veiklos nevykdo, nes su Nacionaline žemės tarnyba vyksta teisminiai procesai. Mat visą žemę prie įmonės tvenkinių ligi pat vandens žemėtvarkininkai išdalino gyventojams, įmonei nepalikdami galimybės net prie tvenkinių privažiuoti. Tokius sprendimus kažkada galimai padarė ir dabartinis tarybos sekretorius V. Cibulskas, kai dar vadovavo Utenos apskričiai, galimai ranką pridėjo ir dabartinė savivaldybės administracijos direktorė J. Balinskienė, du dešimtmečius dirbusi žemėtvarkininke.