Iki Naujųjų 2021-ųjų skaičiuojame paskutines dienas, savaites. Atrodo, kad šiemet ir žiemos skonį pajusime. Vis dėlto, metai buvo blogi pirmiausia dėl viruso, jau devynis mėnesius grumiamės su COVID-19 pandemija, kasdien nusinešančia daug beprasmių mirčių,  ypač atsiritus antrai jos bangai. Pasaulyje ir po dešimčių, šimtų metų 2020-ieji bus paženklinti kaip vieni skaudžiausi žmonijos istorijoje.

Norėčiau pasidalinti mintimis, kokie svarbiausi pasiekimai šiemet buvo mokslo pasaulyje, kokie man pasirodė patys verčiausi dėmesio. Pirmiausia, viskas vėl dėl to pražūtingo viruso. Kai jis atsirado Kinijoje, Uhano megapolyje, gydytojai prieš jį nei vaistų, nei vakcinos neturėjo. Ir iš rimtų epidemiologų sklido  pranašystės, kad vakcina pasirodys tik po kelių ar net daugiau metų. Nereikėjo ir metų, kai buvo sukurtos kelių farmacijos firmų vakcinos ir jau rusai, britai vakcinuojami. Įprasta, kad daugelis naujovių, ypač medicinoje, labai ilgai įstringa biurokratiniuose labirintuose, kol preparatai patvirtinami. Tiesiog stebuklas, kad vietoj 10 net 15 metų, kaip įprastai būna, vakcina buvo sukurta per kelis mėnesius. Tik keista, kad ir komisija siekia patikrinti vaisto, vakcinos efektingumą, saugumą. Negi ji iš naujo atlieks visus bandymus, ką jau atliko sukūrusios vakciną firmos? 

Labai domina visi E. Musko darbai, ypač kosmoso ir elektromobilių srityje, kurie iki 2030 m. turi pakeisti visus benzininius-dyzelinius automobilius, šie bus varomi elektra ir vandeniliu. Labai laukiu, kada praktiškai pradės veikti ,,hiperloop“ sistema, kai vakuumo vamzdyje keliausime garso greičiu. Jau šiemet tai išbandyta nedidelėje atkarpoje. Iš Vilniaus Klaipėdą tuomet pasiektume per 20 min. Suprantama, mes, tikriausiai, negreitai to sulauksime, bet estai, ko gero, įgyvendintų tą projektą, sujungdami Taliną su Helsinkiu. Stebina nepaprastai spartus baterijų (akumuliatorių) talpos augimas. Šiomis dienomis pranešta, kad mokslininkams pavyko sukurti lanksčias baterijas.

Mane labai nustebino viena „smulkmenėlė“ – kinai pagamino permatomą televizorių, kurio kaina ,,tik“ apie 7200 dolerių.

Bene didžiausią įspūdį šių metų technologijų srityje man padarė branduolinės sintezės reaktoriaus „užkūrimas“. Tai padarė kinai 2020 m. gruodžio 4 d. Jau pernai buvo anonsuota, kad jie 2020 m. ruošiasi Žemėje uždegti dirbtinę saulę ir tai jau padarė. Kuo skiriasi atominės elektrinės, kur energija gaunama, skylant  uranui-235, kada išsiskiria didžiuliai energijos kiekiai, bet yra didelis pavojus avarijos metu, dar problemos su radioaktyvių atliekų sandėliavimu-laidojimas. Branduolinės sintezės reaktoriuose procesas vyksta esant 150 milijonų laipsnių temperatūros (10 kartų aukštesnėje temperatūroje, nei Saulės branduolio gelmėse). Galima tikėtis praktiškai neriboto kiekio energijos, nes vandenilio (jo izotopų deuterio ir tričio) mūsų planetoje pakankamai daug ir tokie reaktoriai žymiai saugesni, nesusidaro radioaktyvių medžiagų. Pietų Prancūzijoje statomas branduolinės sintezes reaktorius ITER, kurio kaina apie 18,6 milijardų eurų, jis turėtų pradėti veikti 2025 m. (beje, ir Lietuvos mokslininkai dalyvauja tame projekte).

Daug metų mokslininkai dirba superlaidumo srityje, nes visi žinome, kiek elektros energijos prarandama kelyje iki vartotojo. Atrodo, pavyko sukurti tokį cheminių elementų lydinį, kur superlaidumas pasireiškia jau kambario temperatūroje. Jei tai pavyks įgyvendinti, tai bus laikoma nepaprastai svarbiu įvykiu, nes energija bus perduodama be nuostolių.

Kinai dar labiau nustebino, sukūrę kvantinį kompiuterį, milijardus kartų spartesnį už superkompiuterį. Šiais laikais džiaugiamės, jei kažkurioje srityje pavyksta pagerinti buvusį pasiekimą keliais procentais, geriausiu atveju – keliais kartais. O čia milijardais kartų. Negalima atsižavėti, ką išdarinėja kinų mokslininkai. Tas, matyt, yra užkoduota jų genuose. Prisiminkime – jie išrado porcelianą, paraką, kompasą, šilką, pagaliau kinų siena – nepakartojamas statybos statinys ir pan.

Seku naujienas apie skraidančius aparatus, automobilius ir itin laukiu, kada bus masiškai pradėti gamini ultra lengvieji skraidymo aparatai individualiam vartotojui. Negaliu atsigėrėti, kaip, tartum paukštis, skraido F. Zapata savo sukurta skraidykle.

Žinoma, negalima praleisti ir mūsų šalies mokslininkų pasiekimų, kurie ir pasaulio mastu yra pastebėti, įvertinti. Nuo seno visame pasaulyje garsūs mūsų fizikai, galingų lazerių kūrėjai. Gana ženklūs mūsų mokslininkų pasiekimai, didinant saulės fotoelementų naudingumo koeficientą. KTU profesorius Vytautas Getautis su kolegomis pasiekė pasaulio rekordą, kur silicio ir perovskito saulės elementas į energiją paverčia 29,15 proc. krintančios saulės spinduliuotės.

Mūsų mokslininkai iš kvapiosios aniužės žaliavos sukūrė, ištyrė ir užpatentavo saugų ir veiksmingą antiaritminį (širdies ritmo sutrikimas) preparatą. O iš japoninio pelėvirkščio (reinutrės) išskyrė labai veiksmingą preparatą Laimo ligos gydymui.

Labai didelio įvertinimo turėtų sulaukti Lietuvos mokslininkai, kurie jau, praktiškai pasitelkę dirbtinį intelektą, baigia sukurti elektroninį vertėją, sugebantį versti iš (į) penkias kalbų poras. Keliaujantiems po pasaulį tai bus nuostabus produktas.

Vis dėlto, žymiausias šių metų mūsų šalies mokslininkas, kuris turėjo tapti Nobelio premijos laureatu, tai prof. V. Šikšnys. Jo darbai genų inžinerijos srityje, kuriant genų redagavimo technologijos metodą CRISPR („genų žirklių“ technologijos), tikrai buvo verti aukščiausio įvertinimo. Kaip kompensaciją, Vilniaus universitetas jo darbams skyrė 100 tūkst. eurų paramą.