Popieriniai laiškai, rašyti ranka, pavirto nostalgija, klasika. Suprantama, laike, kuomet išmaniosios technologijos suteikia mūsų užrašomoms mintims greitį, patogu ir paprasta dalintis gyvenimo detalėmis su draugais, toli gyvenančiais artimais žmonėmis, kažkam patogu prisipažinti meilėje, bet…

Dingsta pasiruošimo ir savęs pristatymo partneriui momentas, o greitas žodis – greitai praranda savo jėgą ir tikrąją reikšmę. Jo „neįrašo“ mus supanti aplinka į savo atmintį. 

Laiškų klestėjimo metais, daugelis jų buvo tarsi literatūriniai kūriniai, novelės ar ese…  Iš savo kūrėjų išsunkdavusios visus gražiausius žodžių darinius, reikalavusios maksimalaus susikaupimo ir rimties, nes buvo morališkai nepriimtini subraukyti laiškai. Laiško estetika atspindėjo rašiusio vidinį pasaulį, net moralės normas. 

Nuo karinių žinučių iki alsuojančios romantikos laiškuose, praskriejo laiko atkarpa. 

Mūsų tėvų jaunystėje jie kvepėjo džiovintų žiedų aromatais, dažname įsimylėjėliai rasdavo laimės simbolį – penkialapį dobilą. Kartais tiesiog kvėpindavo siunčiamus laiškus savo kvepalais, jei tokių turėjo.

Senasis laiškų rašymo būdas autorius vertė giliau mąstyti, mokė tikslumo, minties dėstymo ypatumų. Kažkam laiškai buvo savotiška meditacija, atitrūkimas nuo supančios aplinkos, sielos dialogas su tolimu draugu.

Skirtingai, nei elektroniniai, kiekvieno žmogaus laiškas, rašytas ranka, liko unikalus, visom prasmėm vienintelis ir nepakartojamas. Ji galima sudeginti, bet neištrinti. 

Daugelyje Europos valstybių sugrįžta senoji tradicija. Romantikai ir klasikos mėgėjai, ypač prieš šv. Kalėdas, vėl siunčia sveikinimo atvirukus paprastuose vokuose, plunksna rašo laiškus, patys laukia tokių. Visai nesvarbu, kad tenka laukti ilgiau nei sms žinutės, elektroninio laiško. Svarbūs pasirengimo, rašymo, siuntimo momentas, o gavus, svarbi laiško dvasia. Taip, skaitytojau, dvasia, nes popieriaus lapuose atkeliauja pačios tyriausios, ramybės išskaidrintos mintys, o šventiniai atvirukai dovanoja pačius tikriausius linkėjimus. 

Kol dar tik keliaujame į šventes, raskime laiko parašyti nors vieną laišką. Svarbiausia, raskime kam…