Skip to content

Dvasios pašauktųjų stebuklai

Anksčiau ar vėliau gyvenimas mus išveda į dykumą. Laiku nesupratę pasitraukti į ją, neatskleidę savo sielos kalbos, paprasčiausia, žūstame. Miršta mūsų dvasinis aš, tirpsta ryšys su dangiška šviesa, gyvenimo ratas užsidaro materialaus pasaulio lėkime. Materija nepatenkina savo maistu alkstančios žmogaus dvasios. Ne visiems suvokiama, kodėl paragavę visų malonumų ir nuodėmių, sėkmingi verslo pasaulio žmonės pasitraukia, nubraukia praeitį, tampa misionieriais, atsiskyrėliais, dykumų karavano juodadarbiais. Ne visi išgirsta Viešpaties šaukimą, bet girdintiems, žvaigždžių keliai dykumos danguje atskleidžia Visatos paslaptis.

Dykumos pojūtį žmogus gali patirti gaudžiančių miestų miniose, vienuolyno celėje, sociumo atskirtyje. Kelio pradžią parodo bėgimas nuo kasdienio chaoso, triukšmo, tylos paieškos. Vidinės ramumos ieško ne tik pasaulio didmiesčių gyventojai… Stabilumo, atsakymų į amžinuosius klausimus ieško mūsų tautiečiai, tuomet, jų žingeidumo ir dvasios polėkio rezultatas veda tiesiai į Darželius.

Lietuvos dykumų keliautojai puikiai pažįsta šito Dievo kampelio juodadarbį, paklydusių sielų klausytoją, glaudėją, kantrų atsiskyrėlį, pasirinkusį šv. Martyno vardą. 

Jau trečią dešimtmetį į Dvasinio ugdymo bendruomenės „Kelias“ ramumą veržiasi pasaulio kančia, ieškodama išeities taškų iš priklausomybių gniaužtų, depresijų, kitokių ligų ir nesėkmių. Intelektualų būties samprata, dažniausia, prieina sieną, ir tuomet, tik Viešpaties paieškose, suradime atsiveria žinojimo gelmė, ir kelias tolyn tęsiasi…

Nežinojimas gimdo gandus, todėl, kai kurių aplinkinių kaimų gyventojai Gintautą Mackonį (pasaulietinis vardas) vadina keistuoliu, krišnaitu ar sektantu. Patikėkit, pažįstantys jo darbus, asketizmą ir dorą, tik šypteli, išgirdę panašias replikas. Dvasinio mokytojo pagalbos šaukiasi įvairių Europos valstybių dykumų keleiviai, šiltai sutinka įvairių Lietuvos miestų ir miestelių tikinčiųjų bendruomenės nariai, santuokos krizes išgyvenančios šeimos, likimo numylėtiniai ir pasmerktieji. Atsiskyrėlis, asmeniniu pavyzdžiu moko askezės, maldos, darbo – tikro vaisto nuo visų dvasios ligų. Darželiai primena Rojaus sodus – tyla, ramybe, atmelstų erdvių jėga.

Gintauto dykuma – darbas su ieškančiais būties prasmės, dažniausia, vienokioje ar kitokioje gyvenimo duobėje. Jo paties kelias, kaip daugelio, buvo pilnas ieškojimų, praradimų ir pamokų.

Praeityje liko Prienų aviacijos mokykla, Kauno politechnikos institutas, dvidešimt metų, atiduotų skraidymui, Lietuvos skraidyklių sporto įkūrimas ir čempiono titulas. Dar civilinė santuoka, du vaikai, pasitraukimas iš šeimos. Vėliau sekė Baltų kultūros studijos, folkloras, Vydūnas, pažintis su tėvu Stanislovu, tikybos pedagogika, Darželių (kaimo) atradimas, kartu su draugais kuriamos ateities vizijos.

Gyventi ČIA IR DABAR moko atsiskyrėlis Martynas. Edukacinės stovyklos jaunimui, poroms, atskiriems atvykėliams – pilnos praktinių patarimų, situacijų analizių, šilto, betarpiško bendravimo, Dieviškos artumos. Daugelį metų po akmenėlį statoma Viešpaties palaiminta erdvė, daugeliui atvykstančių tapo magnetu, amžina traukos vieta, kur išsižadama materialaus gyvenimo vargų ir rūpesčių, kur varpo skambėjime laikas įgauna kitokią prasmę. Dvasios mokytojas savo Darželių dykumoje visada randa gerą žodį  alkstantiems dvasioje, šaukiantiems pagalbos, paklydėliams… Yra dvasinių slėpinių, kuriuos palietus, žmogaus pasaulio pažinimas keičiasi kardinaliai, negrįžtamai, tikėjimo jėga atveria stebuklų šalį. Tuomet pasitraukia visos negalios, blogos aplinkybės virsta palankiomis, šviesa palaimina einančiojo kelią. 

Pažintis su Gintautu Darželiuose, daugeliui virto gyvenimo atradimu, nes žmogaus buvimas su Dievu daro neregėtus stebuklus. Šių eilučių autorė – ne išimtis, o viena iš daugelio, liudijančių Dvasios mokytojo pašaukimo jėgą.

Nuotraukos iš G. Mackonio asmeninio albumo

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje