Skip to content

Lietuviška minkštoji galia

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Ryte pirmiausia įsijungiame Baltarusijos radiją. Taip, būdavo anksčiau, jungdavome „Vilnių“. Dabar tokio radijo nebėra, yra tik LRT radijas, kuris nori būti „europietiškas“. O gal net – ne, žodis „pasaulietiškas“ čia netinka. Ne ta prasmė. Kaip jį apibūdinti?..

Nuo tos dienos, kai kažkaip netyčia radome Baltarusijos radiją, sužinojome, kad Europa dar tebėra daugiakalbė. Pasirodo, joje žmonės dainuoja ir itališkai, ir prancūziškai, ir net vokiškai. Vokiškai dainuojant per LRT, nei per radiją, nei per televiziją, apkritai nesame girdėję. Gal ir leido kada nors, gal nepataikėme, bet, šiaip ar taip, negirdėjome. O Baltarusijos radijas visomis kalbomis dainuoja. Net baltarusiškai.

Negali sakyti, kad LRT neleistų lietuviškų dainų. Bet jeigu įsijungei LRT radiją ir girdi dainuojant lietuviškai, iš karto žiūrėk į kalendorių – kokia šventė. O jeigu, kaip visada, žviegiama angliškai, žinok, kad jokios šventės nėra, reikia dirbti.

Gaila, neturime normalaus radijo, kitų valstybių radijo pasiklausytumėme. Anksčiau,  sovietmečiu, kažkaip pavykdavo „užsienio“ pasiklausyti. Dabar ar bangos tokios, ar pigesnis radijas tik artimiausias stotis ima. Net Latvijos negirdime, nors siena čia pat.

Užtat Latvijos televiziją kartais pažiūrime. Latviai nepamiršta, kad jie latviai, dainuoja latviškai, ir ką tu jiems padarysi. Tiesa, latviškai nelabai mokame, geriau jau baltarusiškai suprantame, ir radijo patogiau klausyti, negu televizijos.

Baltarusijos radijas daugiau, kaip sakoma, dainuoja. Lietuvišką įsijungsi – tai arba apie lietuviškus puodus pasakoja, arba apie pasaulio, arba apskritai nežinia apie kokias „kamanas Nemirai“ šnekama. 

Anksčiau lietuviško radijo daugiau vyresni žmonės klausydavo, bet atėjo nauja valdžia ir nusprendė jaunimą pritraukti. Nežinau, kaip tai sekasi, bet, pavyzdžiui mūsų anūkai LRT radijo dar neklauso. O mes jau neklausom.

O baltarusiai, įsivaizduojate, netgi kalbos valandėlę per radiją leidžia. Argi pas mus tai būtų įmanoma? Pas mus laisvė, visokios kalbos komisijos nepageidautinos, mūsų žmonės gali kalbėti kaip ant seilės užeina, jiems lietuviškai mokytis nėra kada, jiems lietuvių kalba užsieniuose nebus reikalinga.    

Politologai ir šiaip politikieriai turbūt pasakytų, kad šitaip neteisingai mąstome, būdami paveikti baltarusiško radijo, iš kurio į mus skverbiasi „minkštoji galia“. Kadangi baltarusiškų žinių neklausome, neįdomu, kas kiek pieno primelžė, ten pas juos žinios – kaip pas mus prieš pusę amžiaus, belieka manyti, kad ta minkštoji galia į mus per dainas skverbiasi, jei ne per europietiškas, tai per baltarusiškas.

Tai, kad LRT radijas šiuolaikinių lietuviškų dainų netransliuoja – gal ir teisingai daro. Mūsiškiai dainas kuriantys kompozitoriai, jau nekalbant apie atlikėjus, nieko tvirto neturi, apie tai ir kuria. Vos ne vienintelė tema – nepridengtas antras galas. „Myliu, noriu, negaliu“. Arba bent jau „prasagstytos palaidinės“.

Netiesa, yra ir normalių dainų, ir netgi dainininkų yra. Bet daugiausia Lietuvoje – atlikėjų. Kaip karjera Lietuvoje daroma? Susimetė du atlikėjai skudurus, pagyveno, išsiskyrė – jau abu žinomi, jau apie juos ir radijai, ir televizijos šneka, laidų vedėjais kviečia. 

O jeigu po pusmečio pamiršti pradeda – vėl reikia tokio pat „nuotykio“. Kas pusmetį „triusikus“ viešai paskalauji – visiems esi mielas ir visur geidžiamas. Na, argi ne taip? O jeigu niekur neįsiveli, ir dar gerai dainuoji, neįdomus esi, nei komercinėms radijo stotims, nei LRT. 

Ir dabar Baltarusijos radijas virtuvėje, girdžiu, prancūziškai dainuoja. Įsivaizduojate – prancūziškai. Pasirodo, prancūzai savo kalba dainuoja. Atsilikėliai kažkokie, nepalyginsi su lietuviais, kuriems ir jų kuriamas „menas“ turi būti angliškas.

Beje, visiems skaitytojams – dzingul bens. 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *