Civilizacijos sukurti patogumai mums dovanoja labai dideles pasirinkimo galimybes. Deja, kuo daugiau jų turime, tuo dažniau prarandame dvasinio tobulėjimo siekius. Perkrauti šaldytuvai ir informacinių technologijų privalumai – jau senokai padarė „meškos paslaugą“ , vartojimo liga sergančiai visuomenės daliai. Kūno masės indeksai ir dešimtys „patogumų“ sukurtų ligų, priverčia žmoniją suklusti. Gera sveikata ir puiki savijauta daugeliui ranka pasiekiama, bet reikalauja disciplinos, pastangų, užsispyrimo.

Mūsų laikmečio „dovanėlėms“ priklauso nesveikai didelis gyvenimo tempas ir dažnoje situacijoje patiriamas stresas. Rasime šimtus įvairiausių rekomendacijų, kuriose matome kažkieno asmenines patirtis apie egzistencinę kokybę, bet visada privalome klausti patys savęs – ką galiu aš, ko nori mano vidinė esybė? Visada klausykime savo širdies balso, kuris tikrai neleis suklysti.

Prieš kokį dešimtmetį į Lietuvą atkeliavo šiaurietiškas ėjimas – vaikščiojimo su lazdomis, Suomijoje atsiradęs prieš 80 metų. Skeptikų grupelėse buvo girdimos replikos – eina senos bobutės su lazdomis… Bet juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Šiaurietiškas ėjimas tapo didėjančio populiarumo ir fizinio aktyvumo, laisvalaikio leidimo ir bendravimo forma daugelyje pasaulio šalių.  Sakyčiau, kad tokio aktyvaus ėjimo azartas atperka visas išankstines nuostatas, nereikalauja didelių investicijų, ypatingų sąlygų. Svarbu užsispyrimas ir valia, savybės, kurios bet kokiame amžiuje koreguojamos ir gludinamos. Gera psichologinė savijauta formuoja pozityvumą aplinkai ir sau, duoda efektyvius darbo rezultatus, gerina fizinę sveikatą. Sporto klubuose prakaituojantys asmenys neturi galimybės grožėtis metų laikų kaita miško takuose, kvėpuoti steriliu beržynų oru, džiaugtis gamtoje vykstančiais virsmais. Šiaurietiško ėjimo mylėtojams lieki atviri pasirinkimo keliai, maršrutai, intensyvaus ėjimo trasos. 

Einant šiuo būdu, aktyviai dirba iki 90 proc. visų žmogaus kūno raumenų, sudeginama apie 50 proc. daugiau kalorijų, nei einant tuo pat greičiu be lazdų. Naudojant šiaurietiško ėjimo lazdas ženkliai sumažėja kojų sąnarių apkrova, palengvinamas kojų raumenų darbas.

Vaikščiojimas su lazdomis ne tik padeda įveikti sąnarių, nugaros skausmus, kovoti su antsvoriu, bet taip pat teigiamai veikia širdies darbą, gerina nervų, imuninę sistemas, gerina plaučių funkciją, stiprina širdies raumenį, mažina kraujospūdį, širdies infarkto ir krešulių susidarymo galimybę bei ,,blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje.

Šiaurietiškas ėjimas tinka bet kokio amžiaus žmonėms, nesunkiai įvaldomas, žingsniuoti galima bet kuriuo metų laiku. Lazdos pasirenkamos ir pagal ėjimo techniką, treniruočių vietą (jei dažniau eisime neasfaltuotais takeliais – reikės lazdų smailiais galais, jei asfaltu arba šaligatviais – teks ant lazdų smaigalių užmauti guminius „batelius“). Prieš lazdų pirkimą verta apsilankyti šiaurinio ėjimo mokymuose arba tokius galime rasti interneto tinklalapiuose. Daugelis pažįstamų lengvai perprato šiaurietiško ėjimo subtilybes be ypatingų mokymų, nes slidininkų judėjimo technika yra ta pati. Šiuo atveju nereikalingas arba nebūtinas sniegas, o visi metų laikai sportavimui lieka geri. Karantino ribojimai mažiausiai įtakoja šią sporto rūšį. Mėgautis vienuma ėjime – vienas iš didžiausių privalumų, nes vidinė tyla, atsirandanti ritmingame ėjime, tarsi meditacijos forma, kurioje gauname norimą tonusą fiziniam kūnui ir poilsį nuo stresų kenčiančiai mūsų nervų sistemai. Gerame ėjimo tempe, tiesiog pamiršti save, ištirpsta problemos ir skausmai, lieka geras, tyras pojūtis, kad esi kažko begalinio mažytė dalis, kurios traukos centras ir alsavimas sklinda ten, iš aukštai.