Skip to content

Diferencijuotoje Lietuvoje žmogaus gyvybės saugojimas – tik imitacija?

Visą laiką atrodė, kad yra tik dvi Lietuvos – Vilnius ir kita Lietuva. Paskutiniais metais daug kas pasikeitė, ypač sveikatos apsaugos sistemoje. Atsirado Vilnius, regionai ir kita Lietuva. Nors kiekviena valdžia karštai dievagojasi, kad dirba dėl žmonių, bet kaip tik žmonės labiausiai ir kenčia dėl jų sprendimų. Valdovo kėde puikuojasi Vilnius, pataikaujantys ir tarnus žeminantys valdovo patarėjai – regionai ir tarnai – Lietuvos miesteliai ir kaimai. Iš esmės čia galima būtų dėti tašką ir daugiau nieko nesakyti, nes viskas aišku. Tačiau šioje GMP darbuotojų atskleistoje situacijoje yra dalykų, apie kuriuos derėtų susimąstyti kiekvienam: ir sergančiam, ir sveikam. 

Paskutinis lašas

„Šis pasakojimas dienos šviesos būtų neišvydęs, jei ne situacija, išsprogdinusi visus už ir prieš, – sako Skubios medicinos pagalbos vyresnioji slaugos specialistė Diana Vilčiūnienė. – Pandemija pakoregavo visų gyvenimus. Tik ar taip turėtų būti? Situacija tokia sudėtinga, kad norisi tik verkti, staugti, klykti. Mes, GMP darbuotojai, negalim klysti, nes mūsų klaidos nebepataisomos. Esame pastatyti tarp dviejų ugnių, tarp žmonių, laukiančių pagalbos ir tarp ligoninių Priėmimo skyriuose dirbančių medikų, kurie elgiasi neprognozuojamai, o dažnai net ir žiauriai. Atrodo, kad dabar vienintelė liga – COVID-19, bet net ir šiems ligoniams nėra vietų. Atvyksti pagal iškvietimą, matai, kad reikia pagalvos žmogui ir tada pradedi skambinėti į ligonines. Tenka skambint į 3–4 ligonines ir maldauti, kad priimtų ligonį, nes jam labai labai blogai. Nesvarbu, diena ar naktis, sėdi lauke apie 40 min ir skambini, skambini… Deja, ne visada pavyksta gauti teigiamą atsakymą. Pyksta visi: ligoniai, jų artimieji, giminės. Tokių istorijų ne viena ir ne dešimt, o keli šimtai… 

Išgirtoji Utenos ligoninė – paslapčių apgaubta tvirtovė. Negalvokite, kad ten visad dega žalia šviesa. Tikrai ne…“

Štai šioje VšĮ Utenos ligoninėje ir iškrito paskutinis lašas, pasak medikės, privertęs ją kalbėti garsiai. 

Rauda naktyje

Medikai – psichologiškai užgrūdinti žmonės, jų taip lengvai nesujaudinsi, neišgąsdinsi. Tačiau visiškai beviltiška situacija parklupdo ir juos. „Visai neseniai, sausio 25 d. vakare, vykome į iškvietimą Ignalinoje. Radom sunkios būklės jauną (kiek per 30 m.) vyrą. Ligonį akivaizdžiai pykino, jis vėmė, buvo ir kitų, nerimą keliančių požymių, kitaip tariant, pagalba skubi, neatidėliotina. Tokiu atveju svarbi kiekviena minutė. Pagal visą tvarką, atraminė klasterių ligoninė, į kurią mes galime vežti neurologinius ligonius, yra Utenos ligoninė. Išėjusi į laiptinę pirmiausia paskambinau į Ignalinos ligoninę pasitarti, aptarėme situaciją, mudviejų su gydytoja nuomonės sutapo, kad reikia nedelsti ir skubėti į Uteną. Jiems ir skambinau. Dabar gailiuosi, kad neįjungiau telefone diktofono. Kaip ant manęs Utenos medikė, jauna terapeutė, šaukė, piktai rėkė, kad nepriims ligonio, kad turiu suleisti vaistų nuo pykinimo ir vežti į Ignaliną tyrimams. Drebėjo rankos kojos, galiausiai pasipylė ašaros, nebeišlaikiau. Tu matai, kad žmogui reikia pagalbos, maldauji, o tave dar įžeidinėja, menkina… “, – guodėsi D. Vilčiūnienė. – Kaip sensacijas žiniasklaida rašo, kad GPM darbuotoją koks nors psichinis ligonis užsipuolė, o kad medikai medikus žemina ir įžeidinėja – tyli visi. 

Bet ne tai svarbiausia. Ką daryti su pacientu? Teko imtis gudrybės. Ignalinos ligoninėje budėjusi vietinė gydytoja, su kuria ir konsultavausi, paaiškinus padėtį, iškart suprato ir tuoj pat parašė pacientui siuntimą į Utenos ligoninę. Nuvažiavę į Uteną, įstūmėte pacientą ant ratelių į Priėmimo skyriaus koridorių, ant viršaus padėjau siuntimą ir bėgte išbėgau iš ligoninės, kad nebegirdėčiau riksmų, šauksmų ir kaltinimų. Štai kokiomis priemonėmis reikia kovoti už žmogaus gyvybę. Po kelių dienų sužinojau, kad pacientui 100 proc. buvo būtina neurologų  pagalba. Jis galėjo neišgyventi, jei būtų uždelsta.“

Neapibrėžta GMP kasdienybė

Ignalinos GMP dirba 18 žmonių, kasdien budi po dvi brigadas. Darbo pobūdis – suteikia pirmąją skubią pagalbą ir, jeigu reikia, transportuoja ligonį. „Visus ligonius rūšiuojame. Mūsų ligoninėje yra tik Terapinis skyrius. Chirurginiai pacientai nukreipiami į Švenčionis, Visaginą ar Uteną. Neurologiniai – tik į Uteną. Paprastai renkamės artimiausią ligoninę pagal ligonio gyvenamąją vietą. Iki pandemijos buvo tvarkingiau. Tačiau dabar kaskart reikia maldauti, kad bent kur nors priimtų žmogų. Kaskart slaugytojos mus „ataudžia“, o tada sujungia su gydytojais, šie kiek žmoniškesni. Nors slaugytojų tiesioginis darbas yra užpildyti dokumentus ir pakviesti gydytoją, o ne emocijas lieti. Didžiausia problema – Utena. Utenoje, kaip suprantu, nebudi neurologas, nors privalo budėti. Paskambini dėl žmogaus, o čia liepia nevežti, nes nėra daktaro. Niekaip nesuprantu. Jie gauna ir apmokėjimą už kiekvieną pacientą. Kodėl taip vyksta? Jei mes deklaruojame, kad žmogaus sveikata ir gyvybė yra svarbiausia, tai kodėl sveikatos apsaugos sistemoje tiek spragų ir kodėl realybėje viskas vyksta priešingai – žmogus ir jo sveikata niekam nerūpi. 

Visos ligoninės turi izoliatorių ir laiko pacientą tiek, kiek reikia, kol ateina atsakymas dėl COVID-19. Ligoninėse yra du skyriai: „švarūs“ ir „nešvarūs“, kur gydomi COVID-19 ligoniai“, – teigia Ignalinos GMP specialistų vadovė.

Utenos ligoninės pozicija

„Mūsų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nuolat dirba vidaus ligų gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojos, slaugytojo padėjėjos. Taip pat esant reikalui priėmimo skubios pagalbos skyriuje konsultuoja ir kitų specialybių gydytojai: neurologai, traumatologai – ortopedai, chirurgai, pediatrai, oftolmologai, rentgenologai“, – teigia VšĮ Utenos ligoninė direktorius Dalius Drunga. – Tačiau mes visada prašome, kad prieš vykstant su ligoniu, visada pasiskambinti, kad būtų pasiruošta. Neurologiniams ligoniams laikas labai svarbus, todėl jiems visada parengtas „žalias koridorius“. Atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas ir sprendžiama, ką daryti, ar galima gydyti pas mus, ar reikalingas pervežimas į Vilnių.“  

Šiuo metu, pasak D. Drungos, ligoninėje gydoma 120 „švarių“ ligonių ir 28 su COVID-19. „Tad netiesa, kad mes nepriimame pacientų. Per metus sulaukiame per 3 tūkst. ligonių. Turime puikius atnaujintus skyrius, naujos diagnostinės įrangos, tad laukiame visų. Šiuo metu teikiamos ir įvairios konsultacinė paslaugos ir svarbiausia – nėra eilių. Ypač onkologinių ar chroniškų susirgimų atvejai turi būti stebimi ir kontroliuojami, tad tikrai raginu nedelsti ir suskubti pas mus konsultacijoms ir gydymui. Be to, turime atnaujintą akušerijos-ginekologijos skyrių ir pediatrą su naujagimių gydytojo licencija, nes, regis, regione akušerijos skyrių nebeliko (Akušerijos-ginekologijos skyrius veikia Visagine – autor. past.)., – ragina Utenos ligoninės vadovas. – Kalbant konkrečiai apie Priėmimo skyrių, aš tikrai esu šiuolaikiškas, atviras savo bendruomenei ir visuomenei vadovas ir neneigiu nieko. Tikiu, kad galėjo būti nesusipratimų iš medikų pusės, pakelto balso ar nesuvaldytų emocijų – mes juk žmonės, pervergę žmonės. Kviečiu Ignalinos GMP vadovę D. Vilčiūnienę atviram pokalbiui, problemų aptarimui, nes ką išgirdau, man – naujiena. 

Ir su Ignalinos ligonine mūsų santykiai draugiški, jokių nusiskundimų nėra, problemų nėra. Kas savaitę kontaktuojame, keičiamės informacija.“

Mano manymu, sako D. Drunga, didžiausia problema GMP pavaldumas. „Tai užprogramuota problema, kur buvo ir bus, kol nebus ištaisyta dešimtmečių klaida. Įsiklausykite. GMP tikslas – suteikti pirmąją pagalbą ir jei reikia transportuoti liginį į ligoninę. Ar kur nors figūruoja Pirminis sveikatos priežiūros centras? Ne. Bet GMP kažkodėl yra pavaldžios jiems (šiuo atveju, VšĮ Ignalinos rajono poliklinikai – autor. past.) Visos problemos išsispręstų, jei GMP pereitų į ligoninės pavaldumą“, – įsitikinęs D. Drunga. 

GMP palikti „kraštiniais“

„Nežinau visų sveikatos apsaugos sistemos niuansų, bet man nesuprantama mūsų misija. Šiaip mes esame pirmos pagalbos komandos, tačiau. Ignalinos ligoninė turi du specializuotus automobilius, bet kai jų ligonį reikia vežti konsultuoti, kviečia mus. Mes transportuojame jį konsultacijai, tada sėdime, laukiame po kelias valandas lauke… O tuo metu Ignalinoje lieka viena brigada. Jei juos iškviečia į Didžiasalį, o ligonį, tarkim, dar reikia transportuoti kur nors toliau. Kada jie grįš ir kada galės sulaukti pagalbos kitas ligonis? Anksčiau vykdydavome tik sunkių ligonių pervežimą, o dabar jau vežiojame ir ištyrimui, – nerimauja D. Vilčiūnienė. –  

Kitas dalykas – šeimos gydytojų pozicija. Jei anksčiau nesunkūs pacientai ateidavo pas šeimos gydytojus ir po jų konsultacijos ir tyrimų paaiškėjus, kad reikia į stacionarą, jie juos ten nukreipdavo, tai dabar jie to nedaro. Pakonsultuoja telefonu ir, jei kyla abejonių, liepia kviestis greitąją. Ligoniai pyksta, kad ilgai tenka mūsų laukti, kad nevežame į ligonines… O ar mes dėl to kalti? Pandemija yra pandemija, bet visos ligos, kurios buvo iki jos, niekur nedingo, žmonės tebeserga, žmonės susižeidžia…“

Kitas dalykas, pasak D. Vilčiūnienės, atmestinas požiūris ir prisidengimas COVID-19. „Kiek daug turėjome ligonių, kurie karščiavo, buvo netekę daug skysčių ir jiems tereikėdavo šiek tiek pagalbos – atstatyti pusiausvyrą organizme, pastačius lašinę, bet tai Priėmime dirbančioms komandoms – nepriimtina veikla. Atvejis. Stoviu naktį su karščiuojančiu, išsekusiu jaunu pacientu, lauke -20 C, ir visur skambinėju. Ignalinoje vietų nėra, Švenčionys neima, nes taupo vietas. Vilnius kultūringai taip pat atsisako ir liepia nedelsiant vežti į Švenčionis. Ką daryti mums? Pykdami ir mus koneveikdami priima ligonį ir netrukus paleidžia. Taip nutiko ir dar su viena, vos per 50 metų perkopusia ignaliniete (apie situaciją buvo rašyta spaudoje), kurią alpstančią išleido į namus kaip sveiką. Netrukus ir vėl mūsų prireikė. Po trijų dienų mes jau ją neštuvais išnešėme iš namų ir priprašėme, kad priimtų į Uteną. Jei nebūtume to padarę, tai, pasak gydytojų, būtų buvus paskutinė jos naktis“, – pasakoja GMP specialistė. 

Vairuotojai tampa ir paramedikais

„Vieno iškvietimo metu su ligoniu užtrunkame iki 4 val. Per dieną nuvažiuojame apie 700 km, rekordas – 910 km. Per mėnesį turime vidutiniškai 400 iškvietimų, iš jų apie 200 yra transportuojami į ligonines“, – sako vairuotojas-paramedikas Bronius Dubaka. 

Beveik visi Ignalinos GMP vairuotojai mokosi ir netrukus įgys ir paramedikų diplomus.  Paramedikas – tai asmuo dirbantis „Greitojoje medicinos pagalboje“. Paramedikas įvertina paciento būklę, teikia visiems pacientams pirmąją medicinos pagalbą naudodamasis greitosios medicinos pagalbos transporto priemonės įranga, prižiūri vežamus pacientus, sugirdo paskirtus vaistus, gaivina, naudoja kvėpavimo takų praeinamumo ir kvėpavimo palaikymo priemones. Paramedikas naudoja neštuvus ir įtvarus, įkelia pacientus į transporto priemones ir iškelia iš jų, prižiūri ir stebi pacientus pagal savo kompetenciją. Paramedikas gali dirbti greitosios medicinos pagalbos stotyse ir skyriuose, ligoninių pacientų priėmimo skyriuose, vidaus reikalų ar krašto apsaugos sistemose, skęstančiųjų gelbėjimo stotyse, laivuose, sporto klubuose ir kt.

Ignalinos ligoninės komentaras 

VšĮ „Ignalinos ligoninė“ vadovė Asta Batūrienė įsitikinusi, kad Sveikatos apsaugos ministrų įsakymai kai ką riboti ir Valstybinių liginių kasų gniaužtai supriešina žmones su medikais ir prieštarauja iškeltiems tikslams – žmogaus sveikata ir gyvybė aukščiau visko.  

„Mūsų ligoninės paslaugos – labai ribotos. Mes turime stebėjimo palatas ir vidaus ligų skyrių. Gydymo įstaigų pajamos priklauso nuo suteiktų paslaugų. Bet tu negali teikti paslaugos, kuriai neturi licencijos. Optimizacijų metu visada nukenčia žmogus“, – svarsto A. Batūrienė. –  Kalbant apie Priėmimo skyriaus darbą, sutinku, kad gali pasitaikyti visokių situacijų, juk ir žmonių yra visokių. Supraskite mus, jei tik mes paimame ligonį ne pagal savo specializaciją tyrimams, tada apskritai situacija baisi. Priprašyti, kad pervežtume ligonį į Uteną ar Vilnių – tragedija. Žmogui blogai, o tu neturi kur vežti. Neišsprendžiama mįslė, kodėl taip yra. Negaliu kalbėti už visus gydytojus, bet net ir man teko išklausyti VšĮ Utenos ligoninės direktoriaus pavaduotojo medicinos reikalams Sergejaus Naumkino pykčio priepuolį: išgirdau labai negražių, užgaulių, žeminančių replikų apie save ir mūsų medikus. Ką dar galima komentuoti? Aš suprantu, kad turime prisitaikyti prie situacijos, kartais pasipykti ir stengtis eiti pirmyn.“

Šiuo metu Ignalinos ligoninėje Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje yra 30 ligonių, Terapiniame skyriuje – 27, iš jų 9 sergantys koronavirusu (iš viso galima priimti 10 tokių ligonių). 

Ligoninės vadovė patikino, kad šiuo metu teikiamos konsultacinės paslaugos, dirba visi specialistai, tad galima kreiptis. Po truputį atnaujinamos ir Reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugos, tačiau kreipiantis reikia būti atlikus koronaviruso testą. 

Pūliuojančių skaudulių sveikatos apsaugos sistemoje apstu, juos apnuoginti galbūt privertė medikų pervargimas ir emocinis nestabilumas pandemijos metu, tačiau akivaizdi neteisybė ir neadekvati Lietuvos diferenciacija – įsisenėjusi, nenuspėjamai mutuojanti ir vis didesnį pagreitį įgyjanti problema. 

Autorės nuotr. 

  1. Baisumai kokie vyksta.Gerai, kad viešinama.

  2. Reikia būtinai plačiau tai paviešinti. Labai svarbi problema ir puikus straipsnis. Turi būti nušviesta problema viešai

  3. Ačiű ir pagarba Ignalinos greitosios medikamas. Mes jau žinome kiek Jums tai kainuoja nervų, kai žmogus miršta, o visi atsisako priimti. Tokiame darbe galima ir nuprotėti.

  4. Pagal popierius tai tiek utenos tiek ignalinos antro lygio ligoninės. Utenoj tik neurologijos daugiau. Nesuprantu kam tada ignalinojbreikalinga ligoninė jei net ligoninės vadovai sako, jog negali teikti terapinių paslaugų…

  5. Tokiu straipsnių turi būti ir ne vienas kas darosi Utenos ligoninėje siaubas ,ir kuo daugiau žmonės rašys gal greičiau sureguos ministerija ir gal kiek nors pasikeis situacija

  6. Jūsų pilietiška pozicija rodo, kaip Jūs mylit savo darbą, kad Jums svarbi žmonių sveikata. Ačiū, kad esate neabejingi ir drąsūs viešinti tai, kas gali apginti ir gal būt, išgelbėti gyvybes🙏❤️👍

  7. Pagarba Dianai tai šaunus GMP medikas, pilnumoje atsidavės savo darbui. Igoris.

  8. Šiame straipsnyje yra pasakojama apie įvairias negatyvias situacijas kurios pasitaiko medicinos įstaigose ir visoje sistemoje. Kančios skonį tenka patirti visiems žmonėms kurie patenka į jas, tiek ligoniams , tiek medikams bei aplinkiniams kurie rūpinasi savo artimaisiais .Iškyla klausimas: kas galėtų pakeisti esamą situaciją ir kokiu būdu?
    Kodėl nėra nei vieno kuris būtų pajėgus prisiimti bent dalelę savo atsakomybės? Jeigu susidarė tokios aplinkybės ir visi tapo neįgalūs tai kame yra to priežastis?

  9. Ačiū medikams,kurie išdrįso kalbėti.Tikrai blogybių esama daug.Gerai,kad jos viešinamos.Skaičiau ir baisu pasidarė,kad kvalifikuoti darbuotojai ,atliekantys savo pareigą yra įkalinti tarp priekalo ir kūjo.Nepateisimamas vadovų elgesys,kolegų žeminimas daro gėdą Utenos medikų bendruomenei.Ir tikrai ne viskas ten jau taip ir gerai.Pacientų atsiliepimai taip pat nekokie.
    Pagarba straipsnio autorei.Ačiū už tai ką darote.

  10. Pritariu

  11. Rajonuose per keletą metų GMP budinčių ekipažų sumažėjo apie trečdaliu.Priežastis nurodoma-mažėjantis gyventojų skaičius.Parodykit bent vieną savivaldybę kur bent 30proc. sumažėjo valdżios klierikų skaičius.Kažin kuri tarnyba svarbesnė?

  12. Patys susidūrėme su tokia situacija, kai tėtis miršta akyse, greitosios medikė virš 40 min skambina į Ignaliną, Švenčionis ir nieks nepriima, apšaukia ir numeta ragelį .. Utena sutiko, bet mum reikėjo pagalbos čia ir dabar, kitas miestas būtų buvęs per toli.. Šiaip ne taip paguldo į reanimaciją, o ten paskambinus paklausti kaip tėčio sveikata, vyras atsako: „patys žinot situaciją ir nėra ko čia klausinėti „, telefono ragelis numetamas.. Prieš tai gulėjo Ignalinos reanimacijoje, buvo paguldytas su drabužiais ir nieks nesirūpino kol buvo iškviesta greitoji iš Vilniaus.. Vilniuje gyvybė buvo išgelbėta bent keliems mėnesiams.. Tad didžiausias Ačiū, kad dalinasi patys medikai, su kuo jiems tenka susidurti, ir AČIŪ Jiems už pirmąją pagalbą!!! Visada liksiu dėkinga, kad nepaliko mūsų tėčio kančiose, nors gyvybė ir užgeso..

  13. Pas mane irgi panaši situacija buvo tik su Utenos medikais,tėčiu buvo labai blogai ,ir GMP sesė skambino visą valandą kad priimtų į ligoninę ir vos vos prisiprase .Dabar GMP darbuotojai yra siaubingai žlugdomi ,jie iš tikrųjų mato kad žmogui blogai skambina stengėsi suteikti pagalbą ,o iš kitos ragelio pusės yra uzgauliojemi ir niekinami susidaro tokia nuomonė KALTAS KAD SUSIRGAI

  14. Tai tada tegu veža į Vilnių jei Utenoje blogai. Juk Utenos ligoninė irgi neguminė, o dėl piktų žodžių, manau visi medikai pervargę.

    • Tai yra melas,kad Utenos ligoninė yra perpildyta.120 ligonių…toks skaičius turėtų užpildyti beveik visas palatas.Tereikia praeiti pro ligoninę vakare ir pamatysite kiek langų joje bešviečia…

    • Yra tu vietu palatose,aisku cia esme ne tame…🤔..Ligonines vadovybei jau tapo nebe lygis dienas leist tuose paciupse pastatuose su ligoniais,todel persikele i elektros tinklus(patys juk nuomos nemoka)😣😖..Susigalvojo vadas ligonines,kad jis turi gaut apie 10 kartu daugiau nei gauna tie kurie vaziuoja tiesiogiai i karsciausius ivykius….🤔.O mazint reiktu ne juodadarbiu skaiciu,o administracijas,savivaldybiu,seimo…veltedzius….🤔🤔

  15. Pagarba Dianai.Saunesnes daktares neteko sutikt.Rasau is savo patirties.Zmonai buvo labai blogai.Tai Jinai vargsele skambinejo ir prasinejo kad ja priimtu i ligonine.Minuciu 20 skambino i santaros priimaji kol ten teikesi PAKELT rageli.Bet ikalbejo kad priimtu.ACIU DIANA

  16. Su Utenos peiėmimo skyriaus darbu teko susidurt gruodžio vidury.Tokios nepagarbos ir atmestino darbo negaliu pateisint.Esu nusivylusi mūsų sveikatos apsaugos sistema ir medikų grubumu ir neatsakingumu.


Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje