Tikriausiai nedaugelis net iš klimatologų galėjo išpranašauti, kad po kelių bežiemių žiemų pas mus vėl sugrįš tikra žiema. Pasiilgusiems  pramogų, tokia žiema būtų ideali, jei ne užsitęsęs karantinas su visais draudimais ir suvaržymais. O kaimo gyventojams, ypač miškingose vietose, snygis pridarė nemažai bėdų, nutraukdamas elektros oro linijas. Mūsų rajone nebuvo tokios situacijos, kad būtų reikėję laukti 5–7 dienas, kol bus atstatytas elektros tiekimas gyventojams, kaip tai nutiko Varėnos r. 

Jau dabar aišku – ne tik sausio, bet ir vasario mėnesių vidutinė temperatūra bus neigiama. Prisiminkime pernykščio sausio-vasario mėnesius, kai temperatūrų vidurkiai buvo pliusiniai, jau nekalbant  apie likusį laiką. Klimatologai truputį pasimetę – kaip  paaiškinti, kad taip sparčiai šylant klimatui, staiga grįžo (ir ateityje gali sugrįžti) įprastos žiemos. Tikriausiai jie primiršo, kad mūsų planetos orus klimato šiltėjimą daugiausia apsprendžia ne tik CO2 didėjimas, bet ir  Saulėje vykstantys  procesai. Buvo toks rusų mokslininkas A. Čiževskis (1897–1964) – heliobiologijos pradininkas. Mokslininkas gana tiksliai  prognozavo orus ne tik Rusijoje, bet ir visos mūsų planetos mastu. Visi žinome, kad Saulėje yra tamsių, juodų dėmių, kurios periodiškai sukelia energijos pliūpsnius ir  sukeldamos magnetines audras. Jų poveikis gana stiprus tiek gyviems organizmams, tiek klimatui. Vakarų  mokslininkai, o ypač mes, dažnai nepriima to, kas eina iš Rusijos. Kad ir vertinga, mums automatiškai nepriimtina. 

Rusai bene pirmieji sukūrė vakciną nuo COVID-19 ir išbandė ją. Kažkada juokaudamas prasitariau – jei jų „Novičiok“ „puikiai“ veikia žmones (žudo itin nepalankius režimui), tai ir ,,Sputnik V“ vakcina turėtų būti taipogi gera. Beje, tos vakcinos užsisako ir ne tik autoritarinio režimo šalys. Jau pateikta registracijai Europos vaistų agentūrai. 

Pagal prognozes, visas vasaris bus šaltas, su gana stora sniego danga ir pūgomis. Yra didelė tikimybė, kad pavasarį ištirpęs sniegas pakels upes ir ežerus iki normalaus hidrologinio lygio, atsistatys vandenį šuliniuose. Matyt žiema nesibaigs su lig vasariu, tęsinys, ko gero, bus ir kovą. Reikia po truputį žiemai ,,atsigriebti“ už praėjusias kelias šiltas žiemas.

Kad ir koks bebūtų vasaris su šalčiais ir pūgomis, jis trumpas ir pavasaris, net ir vėluodamas, atkeliaus pas mus kalneliais ir miškais. Gamtos gėrybių puoselėtojai, tikriausiai, jau rimtai dėlioja darbus, kuriuos reikės padaryti, nelaukiant ateinančio pavasario. Naminių gyvūnų augintojams ši žiema – rimtas išbandymas, palyginus su praeitomis, ypač, kai  atsiranda prieauglis.

Gamtoje, nežiūrint šalčių ir sniego gausos, jau stebimi rimti būsimo pavasario ženklai. Rujoja lapės, kiškiai, pelėdos ieško uoksų (optimaliausias metas joms iškelti inkilus), krankliai irgi jau dairosi, rinkdamiesi vietas lizdams. Sunkus metas vandens paukščiams, miško elniniams žvėrims, šernams. Medžiotojai, manau, yra pasiruošę  pašarų, kad gyvūnai nebadautų. Įdomu, kaip šią žiemą išgyvens kurapkos, kurių populiacija po kelių šiltokų žiemų buvo pagausėjusi. Dėl storos sniego dangos joms labai sunku pasiekti grūdinių kultūrų želmenis. Tikiu, kad pasirodžiusias kurapkas prie sodybų jų savininkai globoja, įrengė eglišakių slėptuves, lesina. Kas turi vandens telkinių, kūdrų, turi nuolat stebėti, ar nedūsta žuvys. Kol esame karantine, yra daugiau galimybių pabūti gamtoje, pasidžiaugti įspūdingais žiemos vaizdais, tad ir naudokimės ta galimybe.

Arvydo Januškevičiaus nuotr.