Skip to content

Vietoje „168 valandų“

Jonas BALTAKIS

Rajono tarybos narei Marijonai Lukaševičienei, po rinkimų gėdingai pakeitusiai politinę spalvą (perbėgusiai pas raudonuosius), visa ši jos rokiruotė tapo sprigtu jos karjerai. Norėjo tapti vicemere – netapo, norėjo prieš Seimo rinkimus vadovauti apylinkės rinkimų komisijai – neišrinko, galimai norėjo šiemet gauti M. ir K. Petrauskų premiją – galimai negaus (beje, ją šiai premijai pasiūlė Šiūlėnų kaimo bendruomenė, kuriai draugė Marijona pati ir vadovauja, tad, atrodo, ši veikėja iš „kuklumo“ tikrai nenumirs). Minėta premija keliaus į Palūšę…

Vieną šiltą vietą, praėjusi duobėtą kelią, pralindusi pro etikos sargų tinklus, atrodo pagaliau gaus. Bet kol kas trumpai priminsiu tas duobes, kuriomis link tos vietos maknojo ši politikė. 

Dar praėjusio gruodžio pradžioje politikę svarstė rajono savivaldybės Etikos komisija. Atlikusi tyrimą ji nustatė, kad M. Lukaševičienė nuo 2020 m. gegužės 25 d. laikinai vykdė Ignalinos kultūros ir sporto centro (IKSC) direktoriaus pavaduotojos pareigas, gaudama algą, galimai didesnę už patį direktorių (sako, apie 1700 eurų ant popieriaus), tačiau savo deklaracijose to nenurodė. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 str. 1 dalį, deklaruojantis asmuo privalo nurodyti darbovietę ir statusą, dėl kurių gali turėti privačių interesų. Negana to, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ėjo IKSC metodininkės pareigas, bet jas deklaravo tik spalio 15 d. Komisija konstatavo, kad taip ši politikė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 str. 1 dalies 1 punkto bei 7 str. nuostatas. Dėl tokio sprendimo ponia pasišiaušė: sprendimą ir mane (kad vienu sakiniu laikraštyje parašiau, jog pažeidė etiką) apskundė Vyriausiai tarnybinės etikos komisijai. Ši skundo dėl manęs nenagrinėjo, nes ką rašo spauda – ne jos reikalas, o M. Lukaševičienės veiksmus išbaltino. Girdi, kai savivaldybės Etikos komisija ją svarstė, politikė jau buvo deklaravusi savo darbus. Kita priežastis – posėdyje dėl karantino nebuvo pakviesta dalyvauti kaltininkė (bet prieš tai ji komisijai viską paaiškino raštiškai). Čia reikėtų paaiškinti, kad bet kuri Etikos komisija baudų neskiria, dėl jų sprendimų iš darbo niekas neatleidžiamas, etikos sargų sprendimų tikslas – visuomenei parodyti, kaip dirba jų rinktas tas ar kitas politikas. Šiuo atveju tikslas pasiektas.

O dabar apie šiltą vietą. M. Lukaševičienė dabartines pareigas – Ignalinos rajono kultūros centro direktorės pavaduotojos – eina laikinai. Tad rajono šulai nusprendė savo numylėtinės statusą pagaliau įteisinti. Paskelbė konkursą į šias pareigas. Visus šokiravo (vieni juokiasi ir tyčiojasi, kiti piktinasi – internetas lūžta nuo komentarų) šio konkurso sąlygomis. Mat ir keturis skyrius baigęs žmogėnas supranta, ką reiškia vienas iš konkurso esminių reikalavimų – „reikalinga turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų srities išsilavinimą“. Mat M. Lukaševičienė yra „graužusi“ būtent socialinius mokslus. Kitaip sakant, konkurso sąlygos sukirptos pagal ponios stotą (pagal jį pasiūta suknelė kitiems bus aiškiai per didelė), tad „konkurso“ rezultatai žinomi iš anksto. Juolab, kad jokių egzaminų nebus, tiesiog draugiškas pokalbis su pretendente. Tad sveikiname M. Lukaševičienę su pelningomis pareigomis (va, mes pirmieji pasveikinome!). 

Kodėl pelningomis? Ogi jos pareiginės algos pastoviosios dalies siūlomas koeficientas – 8,76. Daug tai ar mažai? Pinigine išraiška tai 1550 eurų (neatskaičius mokesčių). Žinoma, dar galimi įvairūs priedai. 

Pinigų ne gaila, kai juos gauna tikri specialistai. Šiuo atveju, deja, į rajono kultūrą galimai ateina švonderizmas, aprašytas M. Bulgakovo „Šuns širdyje“*. Iš kultūros centro išeina savo darbo profesionalai. Šią savaitę išėjo Danutė ir Marius, sako, galimai ant slenksčio stovi ir daugiau tų, ant kurių pečių jau daug metų laikosi profesionali kultūra. Kas liks po jų? Sako, kultūros centre bus du būreliai: veltinių vėlimo ir jaunųjų melžėjų. Tad, ko gero, gyvensim „šiltai ir sveikai“…

Pabaigai, situacija rajone, kokią mato ignaliniečiai (iš atsiliepimų facebooke): „Kas nutiko mūsų žmonėms? Kodėl gausėja tokių įvykių, kurie kelia abejones priimtais sprendimais? Kodėl daug mūsų pačių talentingiausių, gerbiamiausių ir šviesiausių žmonių, prie kurių nelimpa joks šlamštas, joks purvynas, kelia sparnus ir bėga kuo toliau nuo Ignalinos? Kažin ar čia karantinas ir kvaraba kalti?“ 

Jei valdžia ir yra kvaraba, tai ji, nelaboji, ryškiai raudona kvaraba

Švonderis – M. Bulgakovo romano „Šuns širdis“ herojus. „Užėmęs būsto bendrijos vadovo pareigas, Švonderis nedelsdamas bandė namuose nustatyti savo įstatymus. Atvykęs į butą, kuriame gyveno ir dirbo, Švonderis reikalavo tvarkingu tonu atlaisvinti kelis kambarius. Tačiau medicinos „šviesuolis“ iškart skundėsi proletariato veiksmais, kuriuos vėliau „prisijaukino“ aukščiausia vadovybė. Nuo tada Švonderyje ir Preobražensky mieste prasidėjo šaltasis karas“.

Redaktorius

Kadras iš filmo „Šuns širdis“. Švonderis.

2 komantarai (-ų)

  1. Labai taikliai parašyta. Bet kiek skaitytojų tai supranta?

  2. Manau, kad nemažai supranta.


Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here