Skip to content

Aplink mus – gyvi žmonės

Lina RAGINYTĖ

Anądien devynmetis sūnus paklausė: „Kaip NKVD ir KGB vykdė paieškas, jei nebuvo WiFi?“ Įkvėpiau oro ir jau norėjau išpyškinti, kokiam galui jiems tas WiFi, tačiau, kas paprastai man nėra labai būdinga, laiku susilaikiau… Tai juk kartų skirtumas! O kai jums žmogus sako, kad „jis neturi pinigų“, tai būtent tą ir reiškia, tik tą neturėjimą mes suvokiame skirtingai: vienas suvokia, kad neturi pinigų, kai kišenėje nėra 20 Eur, o kitas sako neturįs jų, kai sąskaitoje lieka nors centu mažiau 20 tūkst. Eur.

Jeigu jūs negalite ar nenorite suvokti skirtumo tarp kartų ar tiesiog priimti skirtingų žmonių požiūrių, tada verčiau neskaitykite šio teksto toliau. Šios informacijos pateikimo tikslas – ne kaltų ieškojimas, vertinimas, teisimas ar kritikavimas. Ši žinia apie žmogų, gyvenantį taip, kaip supranta ir sugeba, galbūt giliai širdyje norintį, kad būtų kitaip, besiblaškantį. Ką daryti? Spręsti turi tie, kurie ir turi tą sprendimo teisę.   

Kreipėsi vienas garbus ignalinietis, kuris eilę metų, kaip jis pats prasitarė, lanko, jo akimis, gyvenimo apleistą moterį. Situacija, kurią jis pristatė, atrodė protu nesuvokiama. 

Į kompaniją pasiprašytas Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas draugiškai sutiko patalkini, lankantis pas Reginą: taip lengviau spręsti čia pat iškilusius klausimus.

Snieguotu, bet tiesiog puikiai išvalytų keliu per Vidiškių seniūniją atvykau iki pat ribos su Kazitiškio seniūnija, kur prie taip pat tvarkingai iki pat Reginos namo išvalyto keliuko laukė seniūnas. Nuostabus, kalvotas kraštovaizdis ir čia pat augantys jau kelių dešimčių metų ąžuolai sušvelnino liūdną namuko vaizdą. Į namus pakvietusi Regina papasakojo liūdną savo gyvenimo istoriją, ją pakoregavo seniūnas ir ji jam pritarė. Kiekvienas mes save matome šiek tiek geresnėse pozicijose, nei kiti. Bet tai nėra nei blogai, nei gerai. Svarbiausia klausančiajam – prilaikyti save, kad išmestų iš galvos įkaltus žmonių elgesio ir mąstymo šablonus, kuriuos patys susikuriame ir patys jais patikime. 

Iš Panevėžio rajono prieš kelis dešimtmečius atsikėlusi Regina, iš viso užaugino 5 vaikus. Vienas Ignalinoje, vienas Švenčionyse, du Anglijoje ir vienas kalėjime. Nuo pastarojo, pasak moters, nuolat kenčia. Apie vyrą (ar vyrus) net nekalbėjome. Nėra ir nėra. Atleista, padėkota ir paleista. O pati Regina maždaug dešimtmetį dirbusi seniūnijoje už pašalpą, jau išėjo į pensiją, bet ji tokia menkutė – 140 Eur. 

Namelis, kuriame gyvena Regina, mažutėlis. Pusė jo – šaltoji, kita pusė kambarys su didžiuliu, subyrėjusiu pečiumi. Bet blogiausia tai, kad šis namelis – neturintis dokumentų. Kažkada žmonės pirko vieni iš kitų šiaip, pagal pasitikėjimą, ir niekas nesuko galvos. Šio namo (beje, tikrai ne vienintelio rajone) net nėra duomenų bazėje. Ir dabartiniai namuko  šeimininkai kažkada tiesiog leido Reginai čia apsigyventi. Tačiau problema ta, kad krosnis – visai sukrypusi ir bet kurią minutę gali visai jos nebelikti, elektros namuke nėra, nes net nėra galimybės jos turėti (artimiausia linija – už 500 m), vandens namuose taip pat nėra. Žiemą tirpdo sniegą, o vasarą vandenį vežasi dviračiu iš Dūdų k., esančio maždaug už 3 km. Malkų Regina įsigyti taip pat negalinti, nes pensija juokingai maža, tad iš aplinkinių miškų renkasi pagalius, šakas, nukritusius medžius, tempia namo, pati pjauna senoviniu pjūklu, skaldo, džiovina ir pasišildo. Kai lankėmės su seniūnu pas Reginą, namuose buvo pakankamai šilta, nors lauke praėjusią naktį šaltukas spaudė iki -22°C. 

Prie mažyčio langelio stovi stalas, o ant jo – auga Reginos gėlės, nenušalę, nenuvytę. 

Kažkurie iš vaikų lanko moterį. Jai atvežta benzininė žoliapjovė, maisto ir jai, ir katinukui, drabužių, kitų namų apyvokos daiktų. Džiaugėsi moteris žentu, kuris būtinus darbus atlieka, namuko sienas kiek apšildė. 

Tačiau, suprantama, kad nei vandens, nei elektros vaikai ar žentas neįves, nes tai – kosminės sumos, per 1000 Eur kainuotų ir krosnies perstatymas. Žinoma, viską sudėjus, svyra rankos ir nebeaišku, ką daryti. 

Įtariu, kad kai kurie iškart puola svarstyti, kodėl vaikai nepasiima mamos. Tai težino jie. Galbūt žino ir ji pati, bet nesakys. Ir tėra jų šeimos reikalas. Mes nežinome visų aplinkybių ir jokiu būdu negalime nei vienos pusės teisti. 

Kalbėdama apie gyvenimą Regina džiaugiasi, kad viskas jai labai gerai, ji niekuo nesiskundžia ir,… truputį paprovokuota, netrukus atsiveria ir pradeda raudoti, kad pavargo, pavargo nuo visko. Nekyla abejonių, kad sunku, tačiau klausimas, kodėl ji atsisakė siūlyto socialinio būsto Dūkšto miestelyje? Moteris sako, kad socialiniame būste šildymas buvo malkomis, o ji išsigando, kur mieste gautų malkų, jei pensija tokia, kad įpirkti neįmanoma. 

Šiek tiek pastabėlių Reginai pažėrė ir seniūnas D. Jelinskas. Susiėmus ir padedant šiek tiek vaikams, sako seniūnas, įmanoma gyventi. Legaliai gyvenant ir nuomojant legaliai būstą, jau galima galvoti ir apie kompensaciją šildymui (malkoms). 

Akivaizdu, kad reikalinga moteriai pagalba. Ir ne tik suteikiant būstą. Tokių žmonių labai labai daug rajone: jaunų, vyresnių ir jau senjorų. Galbūt daliai jų pavyktų išsivaduoti iš užburto rato, o daliai jų reikalinga „priežiūra“ iki gyvenimo pabaigos, nes nuolat reikia motyvuoti, mokyti, aiškinti, rodyti. 

Kažkada socialiniame tinkle FB, komentuodama savivaldybės socialinių būstų pirkimo skelbimą, rašiau: „Nesuprantu, kodėl būstai mieste? Norintys būsto mieste, sėkmingai gali jį nuomotis iš bet kokių privačių asmenų. Yra taip darančių šeimų, vienišų mamų ir pan. O kitiems gal tikslingiau kurti socialinius kaimus? Patys mokytųsi sniegą kasti, žolę šienauti, daržus sodinti, maistu pasirūpinti, malkų pasiruošti, gryname ore vaikus prižiūrėti… savivaldybė galėtų organizuoti bendrą vaikų pavėžėjimą ar kelionę pas gydytojus ir pan. Lengviau būtų savivaldybei ir kitoms tarnyboms kontroliuoti, ugdyti socialinius įgūdžius ir pan. bei efektyviau panaudoti Ignalinos mokesčių mokėtojų lėšas.“

Šios nuomonės laikausi ir dabar. Tokių žmonių yra labai daug, jie skirtingai mato pasaulį. Viskas gerai, kad žmonės nori gyventi laisvai ir nevaržomai, bet… savo sąskaita. O jei jau akivaizdžiai reikalinga pagalba, tai derėtų priimti šiokias tokias taisykles, žinoma, adekvačias, nes dabartinė sistema yra visiškai netikusi. Ji ne socialinius įgūdžius ugdo, o blokuoja visuomenės ateitį, dideliais kiekiais gamindama suluošinto mąstymo armiją be Meilės pasauliui. 

Autorės nuotr. 

Lina RAGINYTĖ (metrastinikai@gmail.com)

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *