Kaip norėtųsi viską suprasti. Kiek daug būtų išvengta bereikalingų svarstymų, teorijų kėlimo, taikant ir sudėtingiausius, ir net primityviausius galimus ėjimus vienokioje ar kitoje situacijoje. Apie emocinį aspektą išvis nekalbu. Galėtume kasdien rieškučiomis semti ramybės ir laimės šaltinių vandenį gyventojai taikoje, kurdami. Kurdami SAVE, savo ŠEIMĄ, BENDRUOMENĘ – kurdami IGNALINĄ. Bet gi ne, užsikūrėm tokį buką chaosą, kad nebeįmanoma rasti jokio kampo!
Kultūros AGONIJA
Daugelis jau apkalbėjo „kultūros“ klausimą Ignalinoje, tačiau asmeniškai aš pasigedau esmės. Prisiklausėme, kokia bloga buvusi kultūros centro vadovė Danutė, kad ji vos tempia patenkinamam pažymiui ir tegali vadovauti Mielagėnų entuziastams. Nežinau, kodėl būtent Mielagėnų, nes to krašto žmonės tikrai nepėsti, su stuburais ir jų palaukėm nepavaikysi. Tad, sakyčiau, vadovo jiems ypatingo reikia, o ne „nurašyto“ iš kultūros centro vadovo pareigų. Na, Danutė neprapuls. Ją ištiestomis rankomis pasiims kaimynai, jei tik ji pati to norės. Apie Marių ir režisierę Jolantą galime pasakyti tą patį. Bet kuris Europos miestas išskėstomis rankomis juos pasiims, kaip savo profesionalus ir dėkos Visatai už dovaną. Bet.. ką gi veiksime mes?
Prisimenu, po vieno Kovo 11-osios renginio, jame su garbiu svečiu dalyvavęs kraštietis, signataras Česlovas Juršėnas ne kartą pabrėžė, kokio aukšto meninio lygio renginiai vyksta jo gimtame mieste ir galima juo didžiuotis. Šiandien jau nebedrįsčiau šiuo klausimu kalbėtis su gerb. Č. Juršėnu, kuris asmeniškai man visada buvo pavyzdžiu. Kol vieni dešimtmečiais augina Ignalinos vardą, kiti tyko iš pasalų ir kerta į pažeidžiamas vietas.
Taigi, ką veiksime mes? O mes, brangieji… Mes per Laisvės ūlytėlę, čiū-drū-dra-lia-lia, brendam gilų purvynėlį, vai-ku-kū, oi-ly- lia… O jei norite pamatyti, kaip tai atrodytų vaizdžiai, pažiūrėkite internete patalpintą Ignalinos kultūros centro padalinių sukurtą virtualų „pasirodymą“ (https://www.youtube.com/watch?v=NS8–EObtgQ) Užgavėnių tema. Čia toks savotiškas papildas prie paskutinio rajono tarybos posėdžio, transliuoto tiesiogiai.
O dabar – apie esmę. Visos šitos disharmonijos vardas – Marijona. Stop, stop, stop… Ne tai norėjau pasakyti. Iš eilės. Puikiai prisimenu tą dieną ir tą istorinį namelį už rajono savivaldybės pastato, kai Marijonos vardas įžengė į Ignaliną. Tame namelyje veikė viskas: kredito Unija žengė pirmus žingsnius, rajono ūkininkų sąjunga augo, dvi redakcijos, nors ir skirtingu metu, veikė. Kai prieš maždaug 15 metų (datos nepasakysiu) kelių ūkininko skyriaus narių susirinkimo metu, vykusiame antrame aukšte, balso persvara pirmininke buvo išrinkta Marijona, niekas net neįtarė, kuo tai baigsis pačiai Ignalinai. Ir vis dėlto, žmogus, numatęs ir inicijavęs šį ėjimą, buvo nerealiai įžvalgus ir geras strategas. Nes, mano manymu, idealesnio žmogaus vadovauti ūkininkams nėra net apskrityje, ne tai, kad rajone. Kas yra ūkininkas? Tvirtas, darbštus, energingas, uždegantis darbui, abiem kojomis ant žemės stovintis žmogus. Tokia yra ir Marijona. Aš žinau daugybę žmonių, kurie gali ištisą pusvalandį kalbėti apie Marijonos gerumą, draugiškumą ir sugebėjimus. Ir aš jiems pritariu. Ji išties yra nuostabi. Ji – fantastinė ūkininkų vadovė. Sudėtingiausias žmonių charakterių savybėmis yra būtent Daugėliškio kraštas. Šalia galima dėti Tverečių, Didžiasalį, Rimšę. Pažįstu didžiąją dalį ūkininkų asmeniškai. Juk toks darbas. Ir galiu drąsiai pasakyti, kad bendravimas su jais – nėra paprastas, greičiau galvą prasiskelsi, nei būsi jų išgirstas ir suprastas. O štai Marijona turi išskirtinį sugebėjimą būti jų išgirsta. Ir ne tik išgirsta. Dauguma pažįsta brolius ūkininkus Cicėnus iš Mikalavo. Jiems net šalies Prezidentas nėra autoritetas. O jei Marijona vidurį nakties pasakytų: „Vyrai, kuriam traktorius ir tuoj pat į darbą statyti Ignalinos“ – nespėtų padėti ragelio, o jie jau būtų vietoje ir net neklausinėtų, o kam to reikia…
O dabar įsivaizduokime, kad tą turėtų padaryti režisierė Jolanta… Žinau, žinau… nieko nesakykite.
Visą šitą litaniją surašiau tam, kad pabandytume susivokti, o ne teisti ir smerkti. Harmonija įsivyraus ir viskas eisis lyg per sviestą tik tada, kai mes kiekvienas darysime tai, kam esame sutverti. Marijona kažkodėl sugalvojo, kad jai reikia „kultūros“. Bet jos visa esybė: energetika, manieros, balso tembras – byloja ką kita. Išorinį pasaulį, tai yra mus, kultūros kontekste veikia atstumiančiai. Labai liūdna, kad žmonės, nežinodami, kaip tai pasakyti, ją užgaulioja. Iš tikrųjų ignaliniečiai sako: „Nuostabioji moterie, link tikslo einama lengvai, pasišokinėjant, jei tas tikslas – teisingas, jei jau reikia muštis alkūnėmis ir tanku važiuoti, sustok, kol nesužlugdei savęs kaip nuostabios moters, draugės, mamos, močiutės“.
Ant kitos kojos
Jolanta jau atsisveikino, paliko kultūros centrą. Tačiau už 14 metų nuoširdaus darbo rajono žmonėms, savivaldybėje neatsirado nė vieno žmogaus, pasakiusio jai ačiū ir įteikusio bent gėlės žiedą atminčiai. Tai – plačiąją prasme mūsų suvokimas apie kultūrą.
O štai, bene, linksmiausia žinia. Kaip žinote, dar tebevyksta konkursas kultūros centro pavaduotojo pareigoms užimti. Dabar šias pareigas laikinai eina Marijona Lukaševičienė. Konkurse, beje, jau antrą kartą, nes jis buvo organizuotas dar vasarą, sugalvojo dalyvauti rajono verslininkė, buvusi Dūkšto kultūros centro laisvalaikio organizatorė Jūratė Rudokienė. Pateikus dokumentus, po dešimties dienų ji gavo raštą, kad pakeistos konkurso sąlygos ir reikia darbo patirties bei vadovavimo kultūros srityje, nes socialinių mokslų kultūrai nebeužteka. Ji, žinoma, kreipėsi į Ignalinos kultūros centrą pažymos apie darbą ir… gavo direktorės atsakymą, kad jos asmens byla… dingo. Esą taip jau būna!
Mero NUOPELNAI
Pastaruoju metu nemažai pylos gauna ir rajono meras Justas Rasikas. Kažkada priminiau, kad jis – nevietinis. Ir ne šiaip. Tai turėjo būti postūmis jam pačiam „pasitikrinti“ ir geriau pamąstyti ignaliniečiams. Priimami skuboti, stokojant įžvalgos sprendimai tik dar labiau akcentuoja, kad meras yra nevietinis ir jam sudėtinga teisingai matyti bendrą vaizdą. Ką tai reiškia? Tikrieji jo priešai ir žlugdytojai – ne J. Baltakis ir jo straipsniai, ar kokios tetulės ar dedulės pasakymai. Tikrieji priešai yra jo aplinkos žmonės, prisimetę draugais ir patarėjais, bet siekiantys tik išskirtinai asmeninės naudos. Tai labai akivaizdu ir tendencinga. Gerb. mere, patenkinote vieno bendražygio norą, bet dešimteriopai padidinote priešiškų, jūsų rankomis nuskriaustų žmonių, būrius.
Jokiu būdu nesutikčiau atiduoti visų neadekvačių sprendimų nuopelnų merui J. Rasikui. Tai –pasalūniškųjų ignaliniečių darbas. Kas jie tokie? Pavasaris jau čia pat, pumpurai sprogsta, nepasislėps tikrai.
Žodis apie paskutinįjį rajono tarybos posėdį. Balsavimo metu dėl mokyklų reorganizacijos ekrane matome 12 langelių: 11 tarybos narių ir 1 pranešėjas – Gražina Mackonienė, kuris jokiu būdu negali ten būti. Nusišalinusiesiems ir pranešėjams yra specialus ZOOM programoje sukurtas „laukimo kambarys“. Vadinasi iš tikrųjų fiziškai balsuoti tuo metu galėjo 11 narių. Bet rezultatas paskelbtas „iš lubų“. Daugiau – jokių komentarų.
Tęsiant darbus, būtų teisinga visiems tarybos nariams susipažinti su tarybos reglamentu, vykstant nuotoliniams posėdžiams bei susipažinti su darbu ZOOM erdvėje. Ir tik tada galima galvoti apie galimą balsavimą ir sprendimų priėmimą.
Dūkšto GARBĖ
Vyšnia ant torto – koncertas Dūkšte šeštadienio vakarą. Nuo ryto netilo skambučiai. Esą, seniūnas Antanas Šakalys asmeniškai skambinėjo miestelėnams ir kvietė džiaugtis drauge Dūkšto garbe, švęsti, aukoti. Bet niekas taip ir nesuprato, kas ir kaip. Seniūnijos darbuotojai per dieną tvarkė teritoriją, vargo su elektros instaliacija, o vakarop dar 4 darbuotojai dengė stalus, ruošė vaišes.
Prisimikime, kad šalyje – dar vis karantinas. Dūkšto mieste dieną prieš tai buvo policijos nubausti 4 žmonės už būriavimąsi ir karantino sąlygų nesilaikymą. O štai šeštadienio vakarą linksmybės visu gerumu. Atvykęs TV šou „Lietuvos garbė“, koncertuoja Saulius Prūsaitis, išrikiuota daugiavaikė Deriuginų šeima, nukentėjusi per gaisrą, kilusį Kalėdų naktį, o seniūnas A. Šakalys vaikšto raudonu kilimu. Vėliau buvo atvykę ir rajono savivaldybės atstovai, kurie, taip pat nežinojo, kas jų laukia.
Kas ten iš tikrųjų vyko ir kur čia ta Dūkšto garbė – žmonės nesuprato. Tačiau policija tą vakarą sulaukė 12 pranešimų. Vyksta tyrimas.
Sutapimas ar ne, bet jau šią savaitę paskelbtas konkursas Dūkšto seniūnijos ūkvedžio pareigoms. Lyg ir ūkvedžio. Pagal reikalavimus – reikalingas aukščiausios kategorijos elektrikas, gebantis aiškiai ir sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu. Matyt, Dūkšto GARBĖS renginiai dabar bus organizuojami nuolat ir Dūkšto seniūnijoje turėtų būti bent vienas žmogus, gebantis dėstyti mintis, kad bent pati savivaldybės administracija susigaudytų, kas vyksta.
Kovo 11-ąją bus rodoma TV laida Lietuvos GARBĖ. Pažiūrėkime, kas gi iš tikrųjų ten vyko. Gal mes sužinosime, kad kažkam kažkuo galime būti naudingi.
Įkvėpkime pavasario jėgos ir nenuleiskime rankų!
Lina RAGINYTĖ (metrastininkai@gmail.com)
9 komantarai (-ų)
Komentuokite, mielieji, nes kultūra kuri neturi laisvės ir saviraiškos, pasmerkta žlugti. Net SSSR laikais tai buvo žinoma ir tam nebuvo didelių trukdžių, kaip dabar Ignalinos kaimų kultūroje. Pavojus kilo ir miestui – Ignalinai. Cerebrinis, protokolinis rimbas – Marijonos rankose. Nes nėra suteikė tokias teises, šiaip sau manote… O ne. Meras geria butelį su Marijonos sūneliu. Ir ne vieną butelį ir ne tik geria.. dar ir kitus reikalus patvarko. Šią bliatstvâ reikia baigti. Reikia!!!!
Ačiū už tiesą Linai. Manau, kad ignaliniečiai pabus kaip po šalto dušo. Kas mokėsi istoriją, žino, kad bolševikai iš pradžių naikino protingus ir laisvus žmones, po to kultūrą lygino su žemėmis. Gal Ignalinoje šito nedaleisim.?
Kokie tikri komentarai!!!
Bet va tuoj išlys mero klapčiukai su savo „šūdais ir snargliais”
Kur jūs?
Dėl snarglių kreipkitės į opozicijos atstovus. Ten- snarglių gamintojai ir valgytojai.
Žmonės, kodėl taip atsitiko.???? Vienas šitas straipsnis rodo, kad agonija prasidėjo.
Ignalinos šviesuomene, kodėl jus trypia ir traiško???
https://youtu.be/NS8–EObtgQ
Siaubas. va tokie renginiai laukia. Kaimas -kaimui.
O kiek dar žmonės nežino. Bet po truputį lenda, kaip šunų kakučiai tirpstant sniegui. Valdžia matyt jaučia kur galima dosniau rankas sušildyt. Po jų vadovavimo mums gali likti tik teisė nesustojant praeiti paežere – privačios žemės pakraščiu. Kur valstiečiai, ar jie tikrai neturi jėgos sustabdyti buldozerio.
No coments…Žmonės baudžiami už susibūrimus, o seniūnui galima? Labai įdomu, ar seniūnas bus nubaustas.Tai visiškas neatsakingumas.Mes negalim tėvų aplankyti, o Prūsaitis laisvai pas Šakalį vyksta.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!