Menkai šiemet komunistinė moterų šventė buvo švenčiama, oi menkai. Gal, sakau, ne tie valdžioje? Net idėjinė šliundra Klara Cetkin (mergautinė pavardė Aisner), kuriai priskiriami nuopelnai sugalvojus tokią šventę, neprisiminta. O juk yra už ką, ypač dabar, kai visokios partnerystės svarstomos ir giriamos.

Tiesa, K. Cetkin partneryste neapsiribojo, ji buvo apskritai už laisvą meilę. Ko vertas jos 1918 m. išsakytas pasiūlymas moterims – socialistinio feminizmo šalininkėms rengti laisvos meilės šventes komunistiniams smogikams? Vokietijoje tai buvo.

O po dviejų metų, kai Sovietų Rusija užpuolė Lenkiją, K. Cetkin paragino proletares siūlyti savo meilę tiems darbininkams, kurie atsisako vykdyti su komunistais kovojančios Lenkijos karinius užsakymus.

Gal tik lygių teisių ar galimybių centrinis komitetas, ar kaip ten ta europinių pinigų įsisavinimo įstaiga vadinasi, kovo 8 prisiminė. Ir tai tik dėl to, kad Lietuvoje, girdi, moterų galimybės vis dar per menkos, uždirba jos mažiau už vyrus.

Priklausytų man kokia nors logistikos firma, aš moterims tris kartus mažesnį atlyginimą mokėčiau. O ką daryti, jeigu įstatymas vyrams leidžia nešti iki 30 kg, o moterims – ne daugiau kaip 10 kg, vadinasi, iš moters naudos tris kartus mažiau. Bet, turbūt, baudą gaučiau.

Su tomis lygiomis teisėmis apskritai anekdotas. Apie kokią nors Ameriką nė nešneku, ten darbe turi būti ne tik moterų, bet ir negrų, ir dar indėnų lygybė.

Tiesa, toje Amerikoje jau ir indėno indėnu nebegalima vadinti. Koks ten dabar indėno pavadinimas – įsiminti neįstengiau. Nieko, į Ameriką jau tikrai nenuvažiuosi.

Bet ir pas mus žodžiai keičiami, kad koks negras, lietuviškai išmokęs, neįsižeistų, jog jis taip vadinamas. Jeigu kas negrą negru pavadina, tuoj jį naujos kartos stukačiai valdžiai skundžia. Įsivaizduojate, net Aukščiausiajam Teismui teko išaiškinti, kad „Žodžio „negras“ etimologinė reikšmė lietuvių kalboje istoriniu, socialiniu–kultūriniu požiūriu neturi niekinančio, žeminančio atspalvio“.

O pas mus čigonai romais pavirto. Mano kompiuteris iki šiol šį žodį kaip netaisyklingą žymi. Anksčiau man tik apie romo bobą girdėti teko. Tai tokios bandelės, kuriose romo nė lašo nėra. Gal dabar čigonus reikia vadinti romais, o romo bobas – čigonų bobomis?..

Lygių galimybių moterys niekad neturės, kiek visokių komitetų jos beįsteigtų. Lygios teisės – normalu, bet galimybės? Gal ir čia, kaip dabar priimta nepriimtinus dalykus verstose deklaracijose ar konvencijose aiškinti, yra vertimo klaida? 

Keista, žinoma, kad Lietuvoje iki šiol neturime normalių vertėjų, sugebančių be klaidų išversti, o jei turime – kodėl jiems tokie atsakingi vertimai neužsakomi? Nors, pagalvojus, nekeista. Taip jau gyvename, už laisves ir teises kovodami. 

Beje, kodėl valdžia paramą tik kai kuriems nuo karantino nukentėjusiems individualiai dirbantiems skyrė? Kur žiūri liberalusis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, kad iki šiol individuliai dirbančios jo miesto prostitutės tokios pašalpos negauna?

Mes čia tik apie lygybę ir lygias galimybes. Šiaip jau idėja, kad moterų visur būtų tiek pat, kiek vyrų, visai gera. Ir partnerystės įstatyme tai turėtų būti nurodyta: kiek vyrų partneriauja, tiek ir moterų reikia. Kad nebūtų, kaip dabar: užeini į kokią mokyklą, tai mokytojai (-os) vien moterys, tik direktorius paprastai vyras, nors nesuprasi, kodėl: dėl kvapo ar kad teisingą kelią rodytų?

Labai seniai, dar kolchozų laikais, prisimenu, reikėdavo visam kaimui iš eilės žmonėms priklausančias avis ganyti. Avių bandoje būdavo vienas ožys. Iš vienos pusės – patogu, kur ožys eina, ten iš paskos ir avys, prižiūrėk ožį, ir bus gerai. Bet jeigu ožiui šovė į galvą kapinaičių tvorą peršokti – tada jau bėda, kol jį pagauni, visos avys išsilaksto…

Čia aš todėl, kad pagalvojau: o kodėl tie, kurie apie lygybę šneka, nepareikalauja, kad mokyklose mokytojų moterų būtų ne daugiau negu vyrų? Jeigu ne – uždaryti tokią lygybės nepripažįstančią mokyklą! Meilės – visiems po lygiai! Kaip mokė K. Cetkin.

Shutterstock nuotr.