Visi verkia, kad valdžia be komunikacijos. Kokia čia komunikacija? Sakytų normaliai, lietuviškai, tai būtų aišku, kad valdžia su žmonėmis nesišneka. Teisingiau, nesusišneka. Žmonės apie viena šneka, valdžia tarsi apie tą patį, bet apie kitą.

Dabar labai ne laiku prasidėjo, reikėtų sakyti, skandalas su „AstraZeneca“ vakcina. O taip gerai viskas klostėsi: ir vakcinų daug buvo žadama, ir Aukštas ir Gražus (AiG) žadėjo, kad jo pažadas paskiepyti du trečdalius tautos iki Mindauginių bus tesėtas… 

Ir še tau: „AstraZeneca“ gamintojai iš pradžių sumažino pažadėtą vakcinų kiekį, paskui – dar sumažino. Gamybos problemos, matote. Tos problemos kažkaip sėkmingai sutapo su pranešimais, kad žmonėms, kuriems buvo suleista „AstraZeneca“ vakcina, atsirado kraujo krešulių. Penktadienį pranešimų apie tokius įvykius buvo 22.

Vėliau pranešimų apie kraujo krešulius po vakcinavimo neberadau, užtat radau daug pranešimų apie tai, kokia gera yra „AstraZeneca“ vakcina. Apie kitas kažkaip visi tylėjo, užtat apie „AstraZeneca“ rašė visi. Gerai arba nieko.

Tokius rašinius galima būtų suskirstyti į keletą grupių. Viena – pagyvenusių žmonių pasakojimai apie tai, kaip gerai jie jaučiasi, gavę „AstraZeneca“ vakcinos. Kažkodėl nebuvo primenama, kad iš pradžių šia vakcina apskritai nebuvo rekomenduojama skiepyti vyresnius negu 65 metų amžiaus žmones, o kai kurios šalys iki šiol to nedaro. 

Na, bet Lietuva – drąsi šalis.

Kiti rašiniai – apie tai, kad kraujo krešulių būna ir be „AstraZeneca“ vakcinos. Įsivaizduojate, iki šiol žmonės šito nežinojo. Ir apie tai, kad šioje vakcinoje nėra nė vienos sudėtinės dalies, „kuri galėtų veikti krešėjimą, sukelti mirtį“ (LRT televizijos laida „Savaitė“). Tad, jeigu tikėsime vietiniais žinovais, jeigu paskiepytas žmogus pasijuto blogai ar net mirė, kalta ne vakcina, o – aplinka?

Logika čia aiški, Jeigu žmogui ant galvos nukrito plyta, tai mirties priežastis veikiausiai bus nurodyta ne plyta, o koks nors kraujo išsiliejimas į smegenis ar dar kaip ten moksliškai sakoma.

Austrijoje viskas prasidėjo, o paskui – paskui Europos vaistų agentūra pranešė, kad slaugytojos mirtis Austrijoje greičiausiai nebuvo susijusi su skiepu. Koks nuostabus, gelbstintis žodis „greičiausiai“! Bet Austrija paskelbė stabdanti skiepijimą viena „AstraZeneca“ partija, ja pasekė Lietuva, Estija, Latvija ir Liuksemburgas.

Lietuva greitai susigaudė, kad jeigu taip, AiG pažada dėl Mindauginių gali būti netesėtas, be to, kaip minėjome, Lietuva – drąsi šalis. Tuo tarpu skiepijimą „AstraZeneca“ apskritai pristabdė Danija, Norvegija, Islandija, Airija, Nyderlandai… Sąrašas, reikia manyti, ne galutinis.

Dabar pats laikas pasidomėti, kas dėl to kaltas. Ne dėl to, kad „AstraZeneca“ vakcina gali būti nepatikima, o dėl viso skandalo apskritai.

Gal Rusija?   

Šeštadienį „Delfi“ išspausdino straipsnį, kuriame taip ir teigiama (cituoju): „Ne atsitiktinai net ir skandalas dėl kraujo krešulių neva nuo „AstraZeneca“ vakcinos prasidėjo būtent Austrijoje, kur Rusijos šnipai aktyviai ir beveik netrukdomi veikia dar nuo Šaltojo karo laikų“. (https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/romas-sadauskas-kvietkevicius-karantino-pabaiga-geriausias-metas-naikinti-verygmecio-draudimus.d?id=86687255).

Štai todėl Lietuva, būdama drąsi šalis, neleidžia sau net suabejoti kokios nors vakcinos patikimumu, nes vis tai yra tik priešų darbas. Austrijoje tie Rusijos šnipai į vakciną kažko negero pripylė, ir dar kitur, visur, kur tik galima žmones išgąsdinti.

Kažin, ar Lietuva turi kur laikyti nepanaudotas „AstraZeneca“ vakcinos dozes. Komunikacijos, arba susikalbėjimo, šiaip ar taip, nėra. Ko gero, jau ir per vėlu aiškinti, kad „AstraZeneca“ yra gera, ir jokie senukų pasakojimai, kaip gerai jie po skiepo jaučiasi, jau nepadės.

Dabar valdžiai, ko gero, reikėtų susirūpinti, kad apskritai norinčių skiepytis ir kitomis vakcinomis atsirastų tiek, kiek reikia imunitetui susidaryti. Priešingu atveju karantinų dar bus daug, ir jokie pasidrąsinimai – kokie mes drąsūs – nepadės.