Muziejai palengva vėl atveria savo erdves, kuriose viliamės rasti dvasinio peno, įkvėpimo, džiaugtis sutiktais menininkais. Ribojimų laikas įnešė savitumo ir permainų į visų gyvenimus. Muziejų ekspozicijos tapo virtualiomis, atsargiau planuojami rytdienos pristatymai, o lankytojai labiausiai pasiilgo parodų atidarymo. Apie Ignalinos krašto muziejaus veiklą, šiuo nelengvu, kitimų ir įvairių virsmų kupinu  laikotarpiu, kalbamės su jo direktore Renata VELIČKIENE. 

Kaip gyvenate karantine? Ar nepristigote jėgų, įkvėpimo ribojimų rėmuose?

Tikrai nepristigome nei jėgų, nei įkvėpimo. Muziejaus durys užsivėrė, bet mes ir toliau dirbame. Galbūt tik pasikeitė darbų planavimas. Nors muziejus lankytojus pasitinka užrakintomis durimis, jis yra visada atviras virtualioje erdvėje. Mes intensyviai rengiame virtualų turinį, virtualias parodas, vykdome nuotolinius edukacinius užsiėmimus. Internete gausu muziejinės medžiagos. Kviečiame pasinaudoti galimybe paklaidžioti po virtualius muziejaus fondus ir dalinamės įdomiausiomis nuorodomis. Mes muziejininkai dažnai pakalbame ir neslepiame, kad nevykstant renginiams, užsiėmimams, kasdienybė pakito, atsirado nerimo, nežinomybės, bet darbai nestoja – prisitaikius prie pakitusio formato tikimės kuo greitesnio grįžimo į vėžes. Šiomis dienomis motyvaciją palaikome pokalbiais, pagiriamuoju žodžiu, pastebėjimu, aktyviai dalijamės medžiaga, kuri vienam ar kitam gali būti naudinga. 

Kultūros išsiilgę lankytojai pirmiausia kviečiami sekti įdomaus turinio pilnus muziejaus socialinius tinklus. Apsilankę Ignalinos krašto muziejaus feisbuko puslapyje rasite mūsų naujienas, įvykius ar eksponatus, įdomius įrašus, viktorinas ar kitas edukacines veiklas. Užsukę į muziejaus tinklapį www.ignalinoskrastomuziejus.lt galėsite pasižvalgyti  po virtualias parodas arba pakeliauti virtualiai ne tik po Ignalinos krašto muziejų, bet ir po mūsų filialo prof. A. Hrebnickio muziejų, esantį Rojuje. Uždarius muziejų, mūsų tikslas buvo išlaikyti jo aktyvumą ir atvirumą elektroninėje erdvėje, kad lankytojai galėtų muziejų pažinti neišeidami iš namų. Tad galiu teigti, kad antrąjį karantiną pasitikome drąsiai. Už tai labai esu dėkinga muziejaus kolektyvui.

Kokie pokyčiai palietė Jūsų vadovaujamą kolektyvą? 

Kad laikotarpis sudėtingas pripažįsta visas muziejaus kolektyvas, bet susiklosčiusi situacija turi ir savų pliusų. Mano manymu kultūros darbuotojas yra lengviausiai prisitaikantis prie sudėtingų sąlygų darbuotojas ir ši situacija paskatino mūsų muziejininkų kūrybiškumą bei privertė savo idėjas ir mąstymą pasukti kitu kampu. Kadangi nemaža ir itin svarbi dalis muziejaus veiklos (eksponatų apskaita, archyvinės medžiagos rinkimas, sisteminimas) yra nematoma darbo dalis, kuri dažnai dirbama tarp lankytojų apsilankymo ir renginių ruošimo, taigi šie darbai kaip tik šiuo metu ir atliekami. Juolab, kad metų pabaiga ir naujų pradžia prideda administracinių darbų – ataskaitų, planų, projektų ruošimo. Atsirado daugiau įvairaus pobūdžio mokymų ir seminarų, kurie tapo lengviau prieinami. Motyvuojame save naujomis idėjomis, neprisileidžiame blogų minčių ir esame susikoncentravę į kūrybinę veiklą, dėliojame naujų metų planus, renginius bei veiklas. Ruošiamės Ignalinos jubiliejui ir  neapleidžiame galimybės toliau vykdyti veiklą persikeliant į internetinę erdvę, nes niekada nežinai, kada ir kuri pandemijos banga pasieks Lietuvą.

O gal atsirado daugiau laiko kūrybinei veiklai, artimiesiems?

Taip tikrai, kūrybinei veiklai atsirado daugiau laiko. Tik kūrybinė mano veikla vis tiek susijusi su mano tiesioginiu darbu. Darbe didelę reikšmę turi kolektyvas. Todėl stengiuosi juos gerbti, suprasti ir suvienyti, kad būtume stipri komanda. Šiuo laikotarpiu sugalvojome įdomių naujų edukacinių užsiėmimų, parodas perkėlėme į lauko stendus, rengiame straipsnių ciklą apie Ignaliną ir jos istoriją, vyksta kūrybinė veikla ir prie naujų projektų. Tikrai darbų ir veiklos daug.  Mano darbas įdomus ir tuo, kad galiu įgyvendinti savo sumanymus, turiu galimybę sutikti įdomių žmonių, bendraminčių. Žinoma, svarbiausia, kad šalia savęs turiu artimuosius, esu mama. Motinystė leidžia pajusti, kad tu esi reikalingas. Ir šeimai visada randu laiko. Nors vaikai gyvena Vilniuje, mes daug bendraujame ir viską vieni apie kitus žinome. Dabar vaikai retai aplanko, tad kartu su vyru mėgstame daug vaikščioti gryname ore, Nežinau kodėl, bet tai sukelia šypseną ir kažkokį laimės hormoną, ryšį su gamta, tai tiesiog nuostabu. Karantino laikotarpiu atradau daug įdomių knygų, mėgstu užsiimti rankdarbiais. Tai va tokia mano kūrybinė laisvalaikio veikla.

Kiek naujų vilčių ir svajonių šiandieną turite?

Svajonių aš visada turiu, tai nepriklauso nei nuo karantino, nei nuo kitų sąlygų. Gal kažkiek ir pyktina karantino suvaržymai, bet reikia išnaudoti visas progas ir pildyti mintyse nugulusius tikslus ir svajones. Visus tikslus, planus pildysime kartu su muziejaus kolektyvu. Per Lietuvą nusidriekė įdomus projektas „Muziejų kelias“. Šių metų tema „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“. Šio kelio sėkmė neabejotina – projektas auga, plečiasi, sulaukia vis daugiau visuomenės susidomėjimo, renginiuose apsilanko vis daugiau žmonių. Tai džiugina, įkvepia bei skatina ir mus dalyvauti projekte.  

Ruošiamės dalyvauti ir Lietuvos muziejų asociacijos organizuojamame bendrame projekte „Lietuvos muziejų fenomenai“. Tad peržvelgę saugomas kolekcijas  per vaizdo pasakojimą pristatysime visuomenei tas vertybes, kurios įvairiais istoriniais laikotarpiais buvo ir vis dar gali būti laikomos optimizmo žadintojomis bei vilties nešėjomis. Planuojame gražų renginį, skirtą Tarptautinei muziejų dienai, ruošiamės pakviesti lankytojus ir į „Muziejų naktį“. Bandysime išeiti į viešas erdves, kad net neužėję į muziejų lankytojai savo kelyje galėtų sutikti muziejinių pramogų – tokiu formatu bandysime keisti susiklosčiusią padėtį.

Daug įvairių planų, bet viskas priklausys nuo susiklosčiusios situacijos. Šiandien tik galiu pasidžiaugti, kad muziejai jau atveria duris, nors ir su tam tikrais suvaržymais, bet jau nuo šiandien galim priimti lankytojus. Sekite mūsų reklamas ir lankykite muziejus, nes tokia pramoga gerina nuotaiką ir skatina kūrybiškumą. O naujas tyrimas rodo, kad muziejų ir galerijų lankymas padeda gyventi ilgiau.

Pandemija moko mus visus. Jūsų gyvenimo credo nepakito išbandymų laikmetyje? 

Ir tikrai, pandemija mus moko. Moko darbus planuoti gerokai į priekį, moko labiau pasitikėti savimi ir kitais, moko atsispirti neigiamam poveikiui. Esame pasimetę, ar renginiai įvyks, kaip juos reikės organizuoti. Kyla daug klausimų. Bet turiu pasakyti, kad visada į sau užduotus klausimus, randu ir atsakymus. Tai mane džiugina. Mano gyvenimo taisyklė yra judėti toliau. Net jei man nesiseka ar aš prastai jaučiuosi, tiesiog judu toliau. 

Ačiū už atsakymus.

Muziejaus nuotr.