Tikiuosi, pakankamai prisiklausėte per Lietuvos radiją, kaip buvo linksniuojamas sveikatos ministras Arūnas Dulkys, kai prieš pietus pasakė, kad pats skiepysis „AstraZenica“ vakcina, o po pietų pranešė, kad Lietuva laikinai stabdo skiepijimą šita vakcina.

Girdi, negalima taip, vakcina saugi, visas pasaulis šitaip mano, kaip čia mes atrodysime, kaip čia mes šitaip kažkam nuolaidžiaujame ir pataikaujame. 

Ar bent vienas ciuckis sulojo, pranešdamas, kad Lietuva tarp ES šalių „šitaip“ pasielgė priešpaskutinė, o prieš tai vakcinavimą „AstraZenica“ sustabdė – ne, nevardinsiu, tiesiog pasakysiu skaičių: penkiolika ES valstybių. Lietuva taip pasielgė šešiolikta. O paskutinė į traukinuką įšoko Švedija – šalis, kuri „AstraZenica“ ir sukūrė.

Jei kam įdomu – prieš skiepijimo „AstraZenica“ stabdymą Vokietijos sveikatos apsaugos ministras po to, kai Vokietijoje po skiepo mirė du žmonės, paskambino Prancūzijos, Italijos, Ispanijos sveikatos apsaugos ministrams. Tarėsi. Italijos premjeras paskambino Prancūzijos prezidentui. Tarėsi – ir nutarė stabdyti vakcinavimą „AstraZenica“.Kam skambino tuo metu Aukštas ir Gražus? Nebent žmonai, gal pietums kokių blynelių užsisakė. Virškinimas, matyt, buvo prastas, nes po pietų užsipuolė savo šalies sveikatos apsaugos ministrą, ko šis paniką kelia, nes vakcina esanti gera. Suprasti galima, ką daugiau užsipulsi, juk ne Makroną. Ir ne Merkel. 

Užtat AiG arogantiškai pareiškė: A. Dulkys sudavė smūgį vakcinos patikimumui. Kokia ta Lietuva, vis kam nors smūgį suduoda, kol kiti miega…

Po poros dienų, ketvirtadienį, draudimas skiepyti buvo atšauktas. „AstraZenica“ vakcinos Lietuva turėjo, ir dar tuoj turėjo gauti. Reikėjo skiepyti. Ir pasipylė straipsniai, aiškinantys, kad dėl visko ne vakcina kalta. Vienas toks straipsnelis, kurio jau pats pavadinimas atspindi žurnalistės nuomonę – „Mirtimi pasibaigę plaučių embolijos atvejai po COVID-19 vakcinos iš arčiau: pacientai turėjo puokštę gretutinių ligų“. 

Dėkoti reikia bent už tai, kad pateikti nelabai skelbiami faktai: po vakcinacijos „AstraZenica“ gautas 281 pranešimas apie pasireiškusius rimtus šalutinius poveikius. Kiek čia mūsiškė žiniasklaida skelbė: vienoje šalyje – 2, kitoje – 5 atvejai…

Iš Didžiosios Britanijos buvo gauti 246 tokie pranešimai. O kiek kartų mes girdėjome, kad britai toliau skiepija „AstraZenica“ vakcina? 

Ir kodėl pranešimų iš kitų šalių tiek mažai? Gal todėl, kad visi tie šalutiniai poveikiai priskirti „gretutinėms ligoms“? Kaip anas šunministris aiškindavo: čia ne nuo kovido mirė, tiesiog senas žmogus buvo, ligotas…

O mirčių po skiepo „AstraZenica“ vakcina užregistruota 39. Ne 2 ir net ne 9, o 39. Tai skaičiai iš „AstraZenica“ ataskaitos, kurią ji kovo 12 d. pateikė Europos vaistų agentūrai (EVA). O EVA nusprendė, kad „AstraZenica“ vakcina galima skiepyti, kad ši vakcina nekenksminga, „nedidina tromboembolijos ir krešulių susidarymo rizikos“.

Po skiepo žmonės miršta? Taigi sakome: jie kitomis ligomis sirgo.  

Prisimenate, iš pradžių buvo nerekomenduojama „AstraZenica“ skiepyti pagyvenusius žmones. Paskui sveikatos biurokratai nusprendė: galima. 

Įsivaizduokite: jeigu eini skiepytis „AstraZenica“ vakcina, gauni popieriuką, kuriame parašyta: jeigu sergi tam tikromis ligomis, ši vakcina tau nerekomenduojama. Arba bent pasiūlyta „pasitarti su gydytoju ar vaistininku“…

Ir jeigu reikia – rinktis kitą vakciną. Galų gale mūsų valdžia nusprendė leisti žmonėms pasirinkti, kokia vakcina jie nori (gal teisingiau būtų pasakyti – kurie tikrai nenori) skiepytis. Dabar tie, kurie atsisakė „AstraZenica“ vakcinos, gali ramiai laukti skambučio iš poliklinikos.  

Beje, pirmadienio rytą, kai rašau šias eilutes, Suomija, Švedija, Danija ir Norvegija dar nebuvo reabilitavusios „AstraZenica“, nes ten miršta jaunos moterys; Šveicarija, manoma, apskritai „AstraZenica“ nebeįsileis, nes šveicaras Šveicarijai brangus. Bet jeigu mes taip pasielgtumėme – kaip tada Mindaugines švęstumėme?

P. S. Dabar Lietuvoje naudojamų vakcinų kainos: „Pfizer-BioNTech“ – apie 12 eurų, „Moderna“ – apie 15 eurų, „AstraZeneca-Oxford“ – mažiau nei 2 eurai.