Šiandien Ignalina, kaip niekada, suskaldyta į kelias grupes. Priežastis – rajono valdžios makabriškas užsispyrimas staigiai, imituojant diskusijas su rajono gyventojais ir mokyklų bendruomenėmis, tvirtai besilaikančią Ignalinos Česlovo Kudabos progimnaziją prijungti prie… balansuojančios Ignalinos gimnazijos (atsiprašome abiejų mokyklų mokytojų ir kito personalo, suprasdami sudėtingą situaciją, o skaitytojo prašome skelbiamos informacijos nesieti su konkrečiais mokytojais, darbuotojais). 

Šia tema jau diskutuota spaudoje, išreikšta nuomonių, tačiau nekalbėta apie itin svarbų dalyką… Kokia iš tikrųjų Ignalinos gimnazijos padėtis? Kokias naujoves rajonui atpučia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija? Koks kitų mokyklų likimas, ypač Vidiškių gimnazijos, kuriai taip pat, pasak mero Justo Rasiko, jau duotas nurodymas ruoštis reorganizacijai. Žinant apie artėjančius neišvengiamus pokyčius švietimo sistemoje, tiesiog nesuprantama, kodėl nediskutuota su bendruomene ir kodėl skubama padaryti abejotiną sprendimą. Visi suprantame, kad pokyčiai bus, jie neišvengi, bet visi kartu turime priimti geriausią sprendimą, o ne tą, kurio nori vienas žmogus. Taigi, apie viską iš eilės. 

Pradėsime nuo oficialios statistikos ir kai kurių savivaldybės teiginių. Ignalinos gimnazija – stipriausiųjų trisdešimtuke. Šis teiginys – melas.Gimnazija tik turi stiprios geros mokyklos požymių raišką. 2019 m pradėtas vykdyti projektas „Kokybės krepšelis“, kuris dar ir dabar įgyvendinamas. 

Tai tikslinė valstybės dotacija, suteikiama išimtinai mokinių pasiekimams gerinti. Kokybės krepšeliui iš ES struktūrinių fondų dvejiems metams numatoma skirti daugiau nei 24 mln. eurų. Lėšos skiriamos mokinių konsultacijoms, kitai mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai organizuoti, mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir kt. Projekte atrinkta dalyvauti 180 bendrojo ugdymo mokyklų.

Lėšas gavo 30 mokyklų, turinčių stiprią geros mokyklos požymių raišką. Tai yra tos mokyklos, kuriose nedaroma mokinių atranka, jos sugeba eliminuoti skirtumus ir skatinti mokinių pažangą. Šios mokyklos dalinasi patirtimi su kitomis mokyklomis, plečia savo taikomas inovatyvias ugdymo praktikas, diegia naujas.

Lėšas taip pat gauna 150 mokyklų, kuriose geros mokyklos požymių raiška yra silpna. Pastarosioms mokykloms dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepavyksta sumažinti mokinių mokymosi pasiekimų skirtumų, apskritai mokinių pasiekimai nėra geri. Gaunančioms kokybės krepšelį mokykloms su projekto konsultantų pagalba dvejiems metams sudarytas mokyklų veiklos tobulinimo planas, kuriame numatyta, ką ir kaip gerinti.

Švietimo visuomenėje buvo kilę daug diskusijų, kai kurių mokyklų direktoriai buvo net atsisakę dalyvauti projekte dėl neetiško jo pavadinimo, nes 150 mokyklų gavo silpnos vardą, nors projekte vadinama „gera mokykla su silpna požymių raiška“. O mokyklos buvo atrinktos iš visų savivaldybių, tolygiai, kad visi ES lėšų gautų.

Skleisti žinią, kad Ignalinos gimnazija yra geriausiųjų 30-tuke, paprasčiausiai yra neetiška. Tai yra ignaliniečių klaidinimas. Pagal vieną europinį projektą Ignalinos gimnaziją vadinti geriausia mokykla tiesiog absurdiška.

Pastudijuokime žurnalą „Reitingai“. Įdomu, kokiame trisdešimtuke ar šimtuke rasime Ignalinos gimnaziją? Kai kurie rezultatai Vidiškių ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazijų geresni. O pernai metų matematikos egzaminas? Vidiškių ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazijose juos išlaikė geriau.

Žurnalas „Reitingai“ skelbia, kad Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje matematikos VBE neišlaikė 75,6 proc. visų abiturientų, Telšių „Džiugo“ – 72,22 proc., Panevėžio „Minties“ ir Vilniaus lietuvių namuose matematikos egzamino nepavyko išlaikyti 66,7 proc. visų dvyliktokų, Ignalinos gimnazijoje – 62,5 proc. ir t. t. Žinoma, dėl egzaminų rezultatų negalima kaltinti vien mokytojus, kartais tai labiau priklauso nuo mokinių gebėjimų.

Šiandien tiek. Pasvarstykime, paanalizuokime ir temą tęsime toliau. Nes tikrai dar daug apie ką reikia aptarti. 

Lina RAGINYTĖ (metrastininkai@gmail.com)