Skip to content

155-ojo miesto gimtadienio mero Justo Rasiko dovana – „sunaikinta“ didžiausia rajono mokykla

Lina RAGINYTĖ

Šiais metais švenčiame 155-ąjį Ignalinos gimtadienį, už lango – Didžioji Savaitė. Tačiau artėjančios šventės ir praėjęs Verbų sekmadienis daugeliui Ignalinos žmonių – apgaubtos liūdesio ir nusivylimo, didžiulio nerimo ir net baimės dėl ateities. Žinome amžiną tiesą, kad kai nebrangini to, ką turi – prarandi. Galbūt per daug burbėjome, liejome tulžį dėl nereikšmingų dalykų, todėl ir turime dabar tai, ką turime. Drastiškai jaukiamą miestą ir jo ateitį, trypiamus žmonių likimus, veliamas intrigas ir daug paslapčių. Žmones šiurpino vasario mėnesį rajono savivaldybės tarybos nuotolinio posėdžio viražai, bet tai, kas vyko kovo 25 d. nuotolinio posėdžio metu, „išsprogdino“ visus lūkesčius ir „perleido“ žinomus žanrus: nuo konstruktyvios diskusijos, prisipažinimų dėl neteisėtų veiksmų, paslėpto melo iki fenya stiliaus, bandant parodyti galią ir net įbauginti. 

Mero ir jam paklūstančių valdančiųjų dėka nebeturime daugiau nei septynis dešimtmečius skaičiuojančios Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos. Ja su visa mūsų krašto istorija, mūsų praeitimi, savu stadionu, sava valgykla, dviem savo sporto salėmis bei tvarkingu biudžetu ir suformuotu kolektyvu, kaip prastą mokyklą, užgrobia savo bazės neturinti, finansiškai šlubuojanti vos 19 metų gyvuojanti ir niekuo ypatingai nepasižyminti Ignalinos gimnazija. Tokia realybė. 

Tebekybo ore merui daug kartų užduotas klausimas. Kodėl prijungiama, o nesujungiamos mokyklos? Jeigu būtų sujungiamos, reiktų skelbti direktoriaus konkursą ir darbuotojus iš abiejų mokyklų atleidinėti, o dabar atleis tik iš progimnazijos. Ar tai yra teisinga? 

Kažkada progimnazija vadinosi Ignalinos 1-oji vidurinė mokykla
Kažkada progimnazija vadinosi Ignalinos 1-oji vidurinė mokykla

Mokyklų pertvarka

Susipažinus su 2021–2025 bendrojo ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos plano projektu susidaro įspūdis, kad per būsimus 5 metus rajono ugdymo įstaigose, jokių pokyčių nebus, išskyrus Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos reorganizavimą. Ši mokykla visai naikinama.

O rajono švietime esanti didžiausia problema – jungtinės klasės (5–8 kl.) nurodoma 11,5 proc., apie jungtines pradines klases visai nieko nenurodoma, mažas mokinių skaičius kaimo mokyklose (skyriuose), labai prasti dešimtokų pasiekimai respublikos mastu – plane (projekte) net nenagrinėjama ir neanalizuojama. Išaiškėjus skandalui dėl mokinių prirašinėjimo, norint gauti klasės krepšelį kaimo mokyklose ir grąžinus 20 tūkst. už 4 mėn., natūraliai kyla klausimas, o iš kokių lėšų tos pustuštės klasės bus finansuojamos nuo 2021 m. sausio 1 d.

Pertvarka pradedama ne nuo probleminių sričių, bet nuo didžiausios rajono mokyklos, kuriai užtenka mokymo lėšų, o švietimo pagalbos lėšos dar ir atiduodamos kitoms ugdymo įstaigoms.

Bendrojo ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos plano projekte nėra nė vieno svaraus argumento kodėl Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazija turi būti reorganizuojama, todėl tektų susimąstyti: ar reikia reorganizuoti didžiausią rajono mokyklą, kuriai užtenka mokymo lėšų, o švietimo pagalbos lėšos dar ir atiduodamos kitoms įstaigoms.

Jeigu optimizuojant tinklą reikia sutaupyti lėšų, jų reikia ieškoti kaimo mokyklų finansavime. Prijungus prie gimnazijos ir palikus 2 pastatus kiek biudžeto lėšų tam reikės? O esant tokiam mokinių skaičiui 600 mokinių lengvai telpa į vieną pastatą (kažkada mokykloje tilpo apie 1000 mokinių).

Kiek progimnazijos darbuotojų bus atleista ir kiek sumažės mokytojų krūviai? Ne kartą girdėta, kad gimnazijos mokytojų krūviai maži ir mokymo lėšų nepakanka. Kodėl ta problema turi būti sprendžiama progimnazijos mokytojų sąskaita. Jeigu atrandama lėšų kaimo skyriams, tai gal ir gimnazijai jų galima rasti.

Apie projekte pateikiamą argumentą, kad mokinių skaičius mažėja, bet ir esant mokinių mažėjimui, progimnazijai lėšų pakanka.

Projekte pateikta daug lentelių, kai kurios iš jų visai nereikalingos, nagrinėjant mokyklų tinklo pertvarką (brandos egzaminų rezultatai, tolimesnė abiturientų veikla ir pan.). Susidaro įspūdis – kokias lenteles turėjo po ranka, tokias ir sudėjo. 

Strateguojant tolimesnį tinklo efektyvumą, turėtų būti numatytos ir lėšos, kurios bus sutaupomos, o gal bus reikalinga ir papildomų lėšų. O kad gali prireikti papildomų lėšų rodo pastatų išlaikymo išlaidos, jungtinių ir mažų klasių išlaikymas.

Mokinių skaičiaus mažėjimas nėra mokyklos reorganizavimo priežastis, nes 5-erių metų prognozės rodo, kad labiausia mokinių mažėja Daugėliškio skyriuje (nuo 70 sumažės iki 44 t. y 37 proc.), Dūkšto skyriuje (nuo 68 iki 47 t. y. 31 proc.) ir apie šiuos skyrius plane visai neužsimenama.

Nesuprantama, kaip apskaičiuota mokytojų etatų dydis. Turėtų būti išdetalizuota koks mokytojų krūvis (etatas), jeigu dirbama vienoje mokykloje mokytojų, parodoma, kiek dirba kitose mokyklose ar įstaigose. Pvz. būrelio vadovas iš kitos įstaigos turi 0,1 etato, kiti mokytojai iš kitų įstaigų su 0,2 0,3 etato turi būti skaičiuojami atskirai , o neįskaičiuojami į bendrą vidurkį.

Daug klausimų kyla nagrinėjant mokyklų finansavimo lentelę, kurios plano rengėjas (-ja) visai nekomentuoja ir neanalizuoja. 

Progimnazijos lėšos 1 mokiniui pačios mažiausios, bet ir aplinkos lėšos vienos mažiausių. Palyginus progimnazijos ir gimnazijos aplinkas skirtumai didžiuliai (pastatų dydis, bendrabutis, valgykla, autobusų skaičius), o lėšų skirta vos ne 190 tūks. daugiau. Nesuvokiama. Kas galėtų paaiškinti?

Išnagrinėjus VII plano skirsnį, darytina išvada, kad Ignalinos rajonui palanku „palankiau išlaikyti esamas nedideles ir nepilnai užpildytas mokyklas ar jų skyrius“, kai respublikoje daroma visai kitaip, o ir Švietimo ministerijos pozicija yra visai kitokia. Pvz. Švenčionių rajone ir sujungta Švenčionėlių gimnazija su progimnazija, bet jos sukeltos į vieną pastatą. Matyt, Ignalina labai turtinga, kad gali leisti sau tokią prabangą – laikyti neužpildytas mokyklas.

Artimiausias planuojamas mokyklų pertvarkos žingsnis – Ignalinos gimnazijos ir Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos jungimas. Pagrindinis kriterijus – kasmet mažėjantis mokinių skaičius. Šiais metais abiejose mokyklose yra 691 mokinys (progimnazijoje mokosi 463, o gimnazijoje – 228 mokiniai). Žvelgiant į perspektyvą, po 5-erių metų iš viso būtų 608 mokiniai. Abiejose mokyklose yra daugiau kaip trečdalis mokytojų, dirbančių ne vienoje mokykloje, o 5 iš jų dirba ir gimnazijoje, ir progimnazijoje. Nedideli mokytojų krūviai abiejose mokyklose (progimnazijoje – vidutiniškai 0,63 etato, o gimnazijoje – 0,46 etato). Tikėtina, kad įgyvendinus reorganizaciją, būtų efektyviau užtikrinamas ugdymo organizavimo nuoseklumas, tęstinumas, lankstumas ir dermė. 

Išminties „perliukai“

Nuotolinio savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo toliau svarstoma tekste minima mokyklų reorganizacija. Šiuo klausimu pasisakė net keli tarybos nariai, pateikdami konkrečius ir aiškius argumentus, kodėl tai neturėtų būti daroma. Bandė paklausti ir kokia reorganizacijos išraiška skaičiais, kokią naudą ir kas turėtų? Deja, valdantieji į šiuos kausimus atsakyti nesugebėjo, o rajono meras vis kartojo gražią frazę: „Man rūpi vaiko gerovė“. O kaip tai pasireikš šiuo konkrečiu atveju, taip ir nepaaiškino. 

Savivaldybės tarybos narys Henrikas Šiaudinis tiesiog prašė palaukti, pasvarstyti, iki galo viską išanalizuoti ir tik tada priimti sprendimą – juk atgal jau nieko nebesugrąžinsi. Deja. 

Atsisveikinimas

„Liūdna ir graudu. Savivaldybės tarybos sprendimas priimtas karantino metu yra skubotas ir lieka neatsakyti klausimai – kodėl dviejų mokyklų negalima buvo sujungti, kaip kad daroma kitose Lietuvos savivaldybėse? Kodėl darbo neteks tik progimnazijos darbuotojai? 

Linkiu būsimai Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos bendruomenei santarvės ir gražaus bendravimo. Tikiuosi, kad nebus pamirštas pasisveikinimas pagal prof. Česlovo Kudabos žodžius: Kaip gyvenat, kudabiečiai? – gražiai! O profesoriaus žodžiai „Mano žemė gerumo pilna“, tegul bus visų ignaliniečių įkvėpėjai. Tegul Ignalina pildosi gerumu…“, – linkėjo ir neseniai Ignalinos Česlovo Kudabos progimnaziją palikusi ilgametė direktorė Danutė Jatulė. 

Jau nuo penktadienio vakaro progimnazijos kiemelyje esanti prof. Č. Kudabos atminimui skirta skulptūra tapo ir simboline atsisveikinimo su mokykla vieta… Dega atsisveikinimo žvakutės, įžiebtos buvusių mokinių, gyvenančių čia ir atvykusių iš sostinės. Tai nuostabi pilietiškumo pamoka, kaip reikia išreikšti pilietinę poziciją.

Nesugebėjome išsaugoti mokyklos, galbūt nesugebėsime per ateinančius dvejus metus išsaugoti ir miesto, bet gavę gerą pamoką, kada nors pakilsime ir vėl iš pelenų. Jei ne mes – mūsų vaikai, kuriems rūpės jų tėvų, senelių ir prosenelių siekiai, darbai. Tesaugo Dievas, mūsų Miestą! 

Autorės nuotr.

Kažkada progimnazija vadinosi Ignalinos 1-oji vidurinė mokykla. 

Mokyklų finansavimas 2020 m.

MokyklaMokymo lėšos(tūkst. Eur)Aplinkos lėšos (tūkst. Eur)Lėšos 1 mokiniui per metus (Eur)
Ignalinos gimnazija460688,83021,00
Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazija9965295530,00
Ignalinos r. Vidiškių gimnazija504,6263,53692,78
Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazija773,3501,92754,00
Ignalinos „Šaltinėlio“ mokykla437,2619,33600,00

Lina RAGINYTĖ (metraštininkai@gmail.com)

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

9 komantarai (-ų)

  1. Ar kam nors rūpi ne etatų skaičius ne įstaigos pavadinimas O VAIKO MOKYMOSI KOKYBĖ??? Ar Jūs (norisi sakyti gerbiamoji) bet deja nesiverčia liežuvis, rašinelių rašytoja, gilinotės į lankomumą, drausmę ir pažangumą progimnazijoje besimokančių mokinių. Galų gale ar bendravote su gimnazijos mokiniais ir klausėte jų nuomonės apie mokymosi kokybės skirtumus? (deja bet daugelis džiaugiasi iš ten ištrūkę) Ar bendravote su progimnazijos pedagogais su kokiomis problemomis jie susiduria ar tyrėte ir analizavote administracijos darbo rezultatus bei požiūrį į savo kolektyvą? O gal dar ir tėvų apklausą padarėte kokie jie yra “patenkinti” progimnazijos darbu????
    Atsiprašau tų progimnazijos pedagogų kurie nuoširdžiai yra atsidavę savo darbui nepaisant toje įstaigoje vykstančios betvarkės. Sėkmės jiems darbuose. O Jums palinkėčiau ramybės sieloje ir mažiau neapykantos, galų gale parašykite ką nors gražaus

  2. Šiaip norisi jau, skaitant visą viešą informaciją šia tema, kiek įmanoma “nuimti” emocinį foną. Kas priima sprendimą dėl švietimo įstaigų reorganizavimo? Savivaldybės taryba. Ar tarybai buvo pateikta visa ši informacija? (tėvų, mokinių apklausų rezultatai, mokytojų, administracijų, apibendrinta nuomonė, veiklos kokybės tyrimai ir jų išvados, abiejų mokyklų mokinių lankomumo, drausmės, pažangumo palyginimai). Normalu, kad yra manančių visaip, kitaip ir negali būti. Ar šiuo atveju buvo kalbama faktų kalba, ar tiesiog vieni žinojo vieną situaciją, kiti kitą? Žinojo, patyrė, jautė. Atrodo, kad progimnazijoje būta ir yra daug vidinių problemų, o gimnazijai trūksta lėšų. Visa tai prijungimo būdu ir bandoma spręsti. Ar toks būdas pamatuotas ir tinkamas? Laikas parodys. Tik gal tiksliau išreikšto atskaitos taško ir siekiamo pokyčio rezultato trūksta, jei kalbame apie mokymosi kokybę. Stiprybės abiejų mokyklų kolektyvams, o mokiniams kantrybės, ryžto ir sėkmės moksluose.

  3. Būna sąmonės srautas, bet čia prikaukšėtas tekstas panašus į besąmonės srautą. Analizės nėra, rašinėtoja selektyviai pila bele kokius, net nesusijusius su sprendimu, skaičius, praskiedama savo skystymėlį pseudopatriotiniu emociniu tirpalu, visą šitą buzą užbaigdama kreipimusi į dievą. Vargani pezantų pezalai.

  4. Vrgas ir uzuojauta Linai, sunku rasyti valstieciu lankstinukui, tiesos cia niekam nereike………..
    gaila, kad normalaus laikrascio neturim….

  5. Nekreipkit dėmesio į apokaliptines “metraštininkės” pranašystes. Pilnatis. Gili pilnatis.
    Pakartojant autorę: “Liūdna ir graudu…” Dangus griūva tik kiškiams ant uodegos.

  6. Taip, viską galima buvo padaryti skaidriai ir sąžiningai ir jokių pykčių nebūtų kilę, tačiau viskas buvo jau iš anksto nuspręsta ir nebuvo nei noro, nei laiko kalbėtis su visuomene, nes tai juk nebūtina, ar ne ?

  7. Ko nepranešė par laikraštį kad žvakes degins? Būtum nuvėjį.

  8. Žurnalistė, kaip ta akla višta iš pasakos, bando surasti grūdą, bet jai vėl ir vėl nesiseka. Matyt, informaciją gauna netikslią, arba informatorius jau praradęs ryšį su švietimo sistema…O greičiausiai pati sąmoningai ,,pakraipo informaciją” sau naudinga linkme, kad stipriau kiršinti visuomenę. Straipsnis apie švietimo ekonomiką arba Kaip sutaupyti mažųjų mokyklų sąskaita. Taip ir lieka neaišku, kodėl šių didžiųjų mokyklų sujungimas (prijungimas?) yra blogai?

    • Todėl, kad pasitelkti KGB-istiniai metodai.


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *