Laisvės trūksta. Visi tik ir šneka apie žmogaus teisių suvaržymą. Net ir tie, kuriuos žmonėmis tik labai sąlyginai gali pavadinti.

Skaitai ir girdi: viskas žlunga. Turima galvoje – verslas. Todėl visi yra prieš bet kokius, sakysim, kelionių suvaržymus. Ir visi daro viską, kad tie suvaržymai neveiktų. Pradedant žurnališiais ir baigiant aukštais valdžiažmogiais.

Štai nuo šeštadienio vėl buvo sugriežtintos kelionės tarp savivaldybių. Ir prasidėjo: kaip čia dabar per ilgąjį savaitgalį nebus galima į Palangą nuvažiuoti? Nes Jurgis be Palangos – tai nepilnavertis Jurgis… Ne pas tėvus – į Palangą. 

Pirmiausia, žinoma, viešbučių savininkai sukruto. O sakoma, kad praėjusiam savaitgaliui visi atidaryti viešbučiai Palangoje buvo užsakyti – nė vienos vietos nebuvo likę. Vargšai viešbučių savininkai pradėjo mokyti žmones, girdi, atvažiuokit penktadienį, mes ir pinigų už tą vieną naktį neimsim, mums už tą naktį nuostolis, bet mes dėl jūsų stengiamės, ir tokiu būdu mes tai negerai valdžiai špygą parodysim.

Palangos meras irgi į bendrą chorą įsijungė: taip, važiuokit anksčiau, verslui reikia pagalbos, jūsų pinigai – mūsų paslaugėlės.

„Žinomi žmonės“ irgi piktinosi. Vienas toks pavyzdinis pasipiktinimas: kodėl AŠ norėdamas nuvažiuoti į savo sodybą, turiu laukti tikrinamų automobilių eilėje?

Ir nuolat retransliuojamas „užmušantis“ argumentas: nieko tie visi suvaržymai neduoda, nes jie nieko neduoda. Va, mes važinėjame (vaikštome, linksminamės), ir nieko mums neatsitinka.

Pasižiūrėjus, kas Vilniuje darosi, kaip ten žmonės elgiasi, gali drąsiai sakyti, kad ši, antroji, banga tikrai nebus paskutinė. Jeigu palyginsi, kokie reikalai šiuo atžvilgiu Ignalinoje ir kokie Vilniuje… Nesisaugo ten žmonės. Ir atveža mums dovanėlių tokie, kuriems svarbu į sodybą nuvažiuoti. 

Galėtų, žinoma, valdžia pasakyti, skaičiukais, tarsi koks buhalteris, kaip kuris suvaržymas padeda sergančiųjų skaičių sumažinti. Bet jeigu mirusius suskaičiuoti vargiai sekėsi… Anos valdžios palikimas – po gero lietaus skęstantys serveriai ir iki purvyno nuleistos „aukštosios technologijos“. 

Pabandė valdžia skelbti, kiek po kurios vakcinos šalutinių poveikių būta. Manykime, kad sąžiningai surašė. Ir ką? Ogi kai nežinai, kiek žmonių kuria vakcina paskiepyta, tai jokių išvadų nepasidarysi, juo labiau kai į vieną pintinę visi „poveikiai“ sudėti: ir dūrio paniežėjimas, ir aukšta temperatūra su galvos skausmu. 

Kita vertus, gal to ir norima – kad žmogus mažiau žinotų? 

O žurnališiai ką? Rodos, tie jau galėtų viską išsiaiškinti. Na, gal ne viską, bent jau tai, kas žmonėms rūpi. Dabar visokiausi žurnalistiniai tyrimai daromi, įdomu, žinoma, bet kai prisimeni, kiek žmonių per tokius tyrimus buvo neteisingai apjuodinta… Šiaip jau, atrodo, yra kas tokius tyrimus daro. Ir tai pridaro…

Pagrindinis žurnališių argumentas – „žmonės pavargo“. Ir tuojau pat, pirmiausiai, žodis suteikiamas viešbučių vadei. Paskui pakabinami prie kokios nors parduotuvės eilėje stovintys žmonės, kurių pusė net nežino, ką pirks, bet jie pavargo, jiems reikia pramogų.

Dar ir „gatvėse sutikti žmonės“ pašneka. Gal jie „gatvės“ nuomonę turi atspindėti? O kokią nuomonę „atspindėjo“ šeštadienį TV3 transliuoti M.A.M.A apdovanojimai, kai dainorėliai užpakaliais ant raudono kilimo badėsi? Ten, aiškina žurnališiai, ne renginys buvo, o filmavimas…

O vakcinų siuntos vėluoja. O kai kurios šalys, pirštais nerodysim, sugebėjo vakcinos – ne tos, kuri gera, o tos, kuri nepeikiama – gauti tiek, kad visus savo žmones paskiepijo. Ne, aš nesakau, kad Europos Sąjungoje vakcina specialiai vėlinama. Ta proga kažkodėl prisiminiau, kad laiko sukiojimo seniai turėjo būti atsisakyta, bet, va, kai dėl tokio menkniekio nesutariama – negeros mintys apie ES (ne)įgalumą prašosi.

„Lietuvos ryto“ nuotr.