Skip to content

Ieškokime kitokios sveikatos

Sigita TELYČĖNAITĖ

Mokslininkai pastebi, kad jaunoji karta, užvėrusi mokymosi įstaigos duris, į gyvenimą skrenda su naujausiomis technologijų žiniomis ir visai prastai pažįsta po savo kojomis esančią žemę. Elementarus aplinkos pažinimas – labai skurdus, schematizuotas, dažnai nudvasintas. 

Mūsų vaikai nepažįsta paprasčiausių žolių, vaistinių augalų, neskiria paukščių balsų. Nekalbame apie biologijos mokslą pasirinkusius, o apie tuos, kurie savo žinias gilina kitose srityse, bet neabejotinai yra priklausomi sveika būtimi nuo motinos Žemės alsavimo.

Vaistinių augalų pažinimas formuoja daug sveikesnę žmogaus gyvenseną, deja, baigėsi laikai, kuomet su mokytojais rinkdavome vaistažoles, su močiute brisdavome pievomis, skindami ramunėlių žiedus, kasdami valerijono šaknis ar paslaptingąjį „kaštavolą“. Paprastiems dialogams neliko laiko per išmaniuosius, o kur jo rasti gyvos gamtos pažinimui?.. „Visagalė“ farmacija užvertė mūsų gyvenimus stebuklingais papildais, vitaminų pakuotėmis ir visi natūralūs procesai liko užmarštyje. Cheminės medicinos priedangoje suformuotos gydytojų kartos, dažniausia pacientams rašo smūgines vaistų dozes, blokuojančias vieną problemą ir atveriančias kelią kitų vešėjimui, nes greitame gyvenimo tempe reikia greito rezultato. Gamtoje viskas kitaip… 

Civilizacijos technologinė raida sukūrė daug patogumų žmogui, bet nuskurdino jo dvasią. Jei kažkas prieštarausite, kad dabar esame protingesni, tai vargiai… Nes jau gerai istorijoje pažįstamas rusų caras Ivanas Rūstusis žinojo, kad maitinant tautą atvežtiniais produktais, užaugs silpnos kartos, kurioms įveikti neprireiks kalavijo… Augalai toliau lieka išmintingesni už dabartinius mus, nes kantriai prisitaiko prie esamų gamtinių sąlygų ir atitinka mūsų organizmų poreikius – pietinėje Europos dalyje augantis gaurometis turi kelis kartus mažiau vitamino C, nei augantis šiaurinėse platumose, kur žmonės itin jaučia minėto vitamino stygių. Augalai gali mums padėti įvairiuose negalavimuose, bet mes pamiršome apie jų galią, aklai manydami, kad visi pasaulio stebuklai gimsta kompiuterio ekrane.

Tikrieji stebuklai – išminties kalba kreipiasi į mus margaspalvėmis žolynų puokštėmis. Pasak mokslininkų, japonai gyvena apie 30 metų ilgiau už europiečius. Kodėl? Retai pamatysi publikaciją, kurioje sužinotumei, kad 50 proc. Japonijos gydytojų rekomenduoja savo pacientams tik žolinius preparatus, o kiti 50 proc. – taiko mišrų gydymą, derindami ir žolinius, ir sintetinius vaistus. Jau kelios mūsų kartos užaugintos farmacijos milžinų sukurtoje sveikatos vizijoje, todėl sunkiai nešami didžiuliai maišai kompensuojamųjų vaistų ir dar sunkiau juos įveikia mūsų vargšai kūnai… 

Viena skaitytoja pasidalino patirtimi, kad po patirtos sunkios traumos, kurios metu neteko daug kraujo, nesutiko su kraujo perpylimu, kurį rekomendavo medikai, o išvyko reabilituotis į vienkiemį, esantį tėviškėje. Pasak moters, pirmomis savaitėmis buvo tikrai nelengva, nes teko kovoti su dideliu organizmo silpnumu. Geriamos natūralios sultys, naminiai sultiniai ir produktai palengva darė savo gerą darbą, ypač stiprino dilgėlių arbata. Pamažu organizmas tarsi atvėrė antrą kvėpavimą, ji liovėsi gerti raminančius, nuskausminamuosius, kurie buvo palydovais paskutinius kelerius metus. Visa aplinka, rodos, jau kitaip alsavo.

Alina, eidama rasotos pievos taku, pirmą kartą po didelės laiko atkarpos vėl pamatė vaistines žoles. Moters racione neliko jokių sintetinių preparatų, jos organizmas pasirinko sveikesnę gyvenseną, tausojančią.

Ši istorija dar kartą mums primena egzistuojančias galimybes, ekstremalias situacijas, kurios priverčia žmones keisti gyvenimo kokybę, atsigręžti į pradžių pradžią. Bet gal visai nebūtina patekti į gyvenimo ir mirties dilemą, kad pagaliau suprastume gamtos duodamus scenarijus į sveikesnį ir harmonija užpildytą rytojų. Tiesiog verta prisiminti seną teiginį – visi esame gamtos vaikai, kurioje slypi neatsiejama mūsų jungtis su visata. 

Tad mintimis grįžkime į savo močiučių pamokas, paimkime augalų pažinimo knygas (jei viską pamiršome), keliaukime per kalvas ir klonius į kitokios sveikatos paieškas… Kol kviečia pavasaris.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *