Sulaukėme tos dienos, kai pūlinys tvinksi visu stiprumu. Gal sprogs? Kieno tai nuopelnas – nežinia. Matyt, visų po truputį. Tik niekas greičiausiai nesitikėjo, kad rajonas bus suskirstytas į dvi stovyklas, be teisės rinktis. Suprasčiau, kad tai darytų senieji politikos vilkai, bet kai aršiausiai visiems žodžiais galvas „kapoja“ jaunimas – nebejauku. Išaušo rytas, kai kiekvienas iš mūsų esame priskirti kokiai nors grupei. Deja, jos tik dvi: „baltakiniai“ ir „rasikiniai“. Jei tu nepritari politiko Jono Baltakio pozicijai – greičiausiai esi „rasikinis“, jei nesutinki su politiko Justo Rasiko sprendimais – „baltakinis“, savarankiškai mąstyti ir turėti savo matymo kampą, nuomonę jau ir nebegalima. Na, gerai mąstyti galite, bet nebandykite kalbėti garsiai. Štai jums demokratija, laisvė, svajonių rajonas su šviesia ateitimi ir naujais vėjais, pokyčiais.  

Drįstame nuliūdinti abi puses. Yra rajone žmonių, mąstančių savo galva, gebančių orientuotis, savarankiškai perskaityti informaciją ir net ją suprasti, bet nei kūnu, nei siela nepriklausančių jokiai politinei grupuotei, nors gerbiantys (jei tie nariai patys savaime yra gerbtini) ir vienos, ir kitos politinės jėgos narius. Mūsų visuomenininkų grupelė esą dėkingi Jonui Baltakiui, kuris savo lėšomis leidžiamame laikraštyje suteikia galimybę viešinti ir mūsų poziciją.  

Labai liūdna, kad Ignalinos rajono savivaldybės informacija paskutiniu metu vis ryškiau „nusidažo“ įvairiais atspalviais, įgyja „keistų formų“, nors ji turėtų būti tik dalykiška, informatyvi. Matyt, meras Justas Rasikas geriau už visus išmano, kokią žinią reikia „ištransliuoti“ tautai. Kadangi mūsų tikslas – kuo daugiau atvirumo, nuomonių be interpretacijų, pateikiame ir mero J. Rasiko poziciją, pavadintą interviu.  

xxx

Meras Justas Rasikas: „Norėčiau nuraminti rajono gyventojus…“. Atsakymas į 2021 m. kovo 30 d. laikraščio „Mūsų Ignalina“ publikacijas. 

Laikraščio „Mūsų Ignalina“ publikacijos, nors ir suprantamos kaip aršus opozicijos puolimas, tačiau visgi daro savo juodą darbą: skleidžiama negatyvi informacija, kaltinimai, kuriama slogi nuotaika, kiršinami žmonės, faktai išpučiami ir pateikiami taip, kad galiausiai įgauna netgi neteisėtų veiksmų atspalvį. Tokie teiginiai, kaip „naikinama, trypiama didžiausia rajono mokykla“, „nesiskaitoma su žmonių ar ministerijų nuomone“, „veikiama prieš rajono interesus“ ir t. t. jau peržengia visas žurnalistinės etikos ribas. Apie tai interviu su Ignalinos rajono savivaldybės meru Justu Rasiku. 

Kaip vertinate minėto laikraščio publikacijas dėl Ignalinos Česlovo Kudabos mokyklos reorganizacijos? 

Žinoma, kad vertinu blogai. Vien jų pavadinimus perskaičius, apie tai nieko nežinančiam žmogui, darosi baisu nuo to, kas vyksta Ignalinoje. Oponentai vieną mokyklą mieste, kurioje bus daugiau kaip 600 mokinių, mato tarsi kažkokią grėsmę ar blogį. Kodėl taip mato – argumentų jokių. Tendencingai formuojama nuomonė, kad sujungus gimnaziją su progimnazija į vieną ilgąją gimnaziją, bus tik blogiau, o tie, kurie tam pritaria, visuomenei pristatomi kaip Ignalinos ateities griovėjai. Prisipažinsiu, surasti logiką tokioje nuomonėje – neįmanoma. 

Bandoma visuomenę audrinti spekuliuojant garbingu profesoriaus Česlovo Kudabos vardu – esą išnyks iš mokyklos pavadinimo šis vardas. Kaip jau minėjau Tarybos posėdyje, iki šių metų rugpjūčio 31 d. šis vardas tebepriklausys progimnazijai, o jau rugsėjo mėnesį savivaldybės tarybos sprendimu jį turėsime galimybę suteikti Ignalinos gimnazijai. Tam pritaria ir Č. Kudabos artimieji. 

Ignalinos gimnazija ir jos vadovai vaizduojami kaip progimnazijos užgrobėjai. Ar tai teisinga? 

Siūlau nusikelti į netolimą praeitį, kai dar prieš nepilnus 20 metų Ignalinos Česlovo Kudabos vidurinė mokykla turėjo daugiau nei tūkstantį mokinių. Sunku dabar spėlioti, ar tai buvo gerai, ar ne visai gerai, tačiau tikriausiai ne be politinės valios 2002 m. šita mokykla buvo padalinta į dvi įstaigas – pagrindinę (iki 2013 m.) mokyklą ir gimnaziją. Tačiau gimnazijai taip ir nebuvo sukurta savarankiška infrastruktūra. Ji ir liko be savo sporto salių, be renginių salės, stadiono, net valgyklos… Visą tą laikotarpį ji turėjo derintis prie kitų įstaigų, kad galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą. Dabar, kai mokinių Ignalinoje sumažėjo perpus, planuojama reorganizacija vėlgi grįžtama prie vienos mokyklos struktūros, kokia iš esmės buvo ir iki 2002 m. Mokykla tęs savo misiją ir toliau rašys savo veiklos istoriją. 

Dar vienas spaudoje išreikštas priekaištas – kodėl Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos reorganizacija vyksta prijungimo, o ne sujungimo būdu? 

Jeigu dvi mokyklos būtų sujungiamos, reikėtų naikinti du juridinius vienetus ir steigti vieną naują. Taip elgiantis ypač padaugėtų biurokratinių veiksmų ir būtų įnešta dar daugiau sumaišties. Todėl ir pasirinktas šiuo atveju paprastesnis būdas. Ir tai, kokiu būdu vyks reorganizacija, tikrai neturi jokios įtakos  mokinių ugdymui. Jie ir toliau po karantino sugrįš į savo klases, susitiks su savo mokytojais, ilsėsis savo įprastose erdvėse. Tik jau vadinsis gimnazistais. Dar kartą patikinu, kad mokytojai darbo nepraras ir nebus jokių baisių atleidinėjimų, kaip bandoma pateikti spaudoje. Savivaldybė negavo nė vieno skundo ar nepasitenkinimo žinučių nei iš mokinių, nei iš tėvelių. 

Vienoje iš publikacijų, parengtoje savivaldybės tarybos narės O. Zaleckienės, išreiškiama abejonė dėl savivaldybės tarybos posėdyje priimamų sprendimų teisėtumo? Kaip tai galite pakomentuoti? 

Galiu pasakyti tik viena, nė vienas tarybos sprendimo projektas, jeigu jis būtų parengtas neteisingai ar neteisėtai, nepasiektų tarybos posėdžio. Visus svarstyti teikiamus ir priimamus teisės aktus kruopščiai tikrina Vyriausybės atstovo tarnyba. Taip, posėdžio metu opozicijos nariai bando ieškoti neva paslėptų kriminalų, tačiau svarbu pastebėti ir tai, kad tą jie daro dažniausiai ne komitetuose, kurie ir skirti svarstymui, bet tiesioginės posėdžio transliacijos metu, kai žino, kad yra matomi. Todėl įdomiai išeina, sprendimų projektai, kurie nesukelia diskusijų komitetų posėdyje, tiesioginio eterio metu staiga tampa blogai parengti, netinkami ir t. t. 

Todėl norėčiau nuraminti rajono gyventojus ir palinkėti gražių šv. Velykų, sutarimo ir malonaus bendravimo. O jeigu kyla klausimų, neaiškumų, labai prašau kreiptis į savivaldybės administraciją ir jums bus atsakyta. 

Visuomenininkų pozicija

O dabar žodelis kitas apie tą, kitokią, nepritampančią grupę. Mūsų – visuomenininkų, nepolitikuojančių ignaliniečių grupelė ėmė burtis tada, kai pajutome realų pavojų mūsų miesto ateičiai, kai melo ir paslapčių ėmė rastis daug daugiau, nei tiesos ir atvirumo.  Žinoma, atsiras tokių, kurie šauks: „O kur jūs anksčiau buvote? Ką, prie anų geriau buvo? ir t. t.“  Atsakymas turbūt gali būti tik vienas – viskas nutinka tada, kada turi nutikti, o ne vakar ir net ne rytoj. O jei kalbėtume paprasčiau – užuomazgų, prieštaravimų ir svarstymų buvo ir anuomet, nemažai jų galėjote perskaityti tuose pačiuose MI puslapiuose, kaip, beje, ir dabar. O tie, kurie nėra laikraščio į rankas paėmę nei anuomet, nei dabar – tenutyla. Jų komentarai šiuo atveju nėra visaverčiai. 

Visuomenininkų grupė išties sunerimus dėl susiklosčiusios situacijos rajone. O ji nėra gera. Jonas Baltakis su didžiuliu įkarščiu, gal net dažnai per aštriai pasisakydamas, bando spaudoje šią žinią skleisti žmonėmis. Vieni jo pateikiamą informaciją gaudo lyg gurkšnį oro, kiti – griebiasi už galvų ir nebenori imti laikraščio į rankas, o treti – naudojasi situacija sumenkinti J. Baltakio įtaką. Galbūt ir galima būtų jungtis prie antrosios grupės, jei ne nuotoliniai savivaldybės tarybos posėdžiai, atvėrę akis daugeliui ignaliniečių. Pamatėme, kokią „savimonės puošmeną“ turime savivaldybės taryboje ir kur link einame. Bėda tik ta, kad toji antroji pusė, kuri jau kone nusigręžė nuo rajoninio laikraščio, galėjo ir praeiti pro šalį, palikusi savo kraštą likimo valiai. Esmė ta, kad J. Baltakio rašiniuose labai daug tiesos, tik kai ji pateikiama ne kiekvienam priimtina forma, dažnai atmetama. O štai savivaldybės darbuotojai korektiškai priversti laviruoti situacijoje ir tildyti ar paneigti J. Baltakio daugelį paskelbiamų faktų. 

Visko neaptarsime, bet norime priminti keletą dalykų. LR Vietos savivaldos įstatymas skelbia. Meras rūpinasi, kad:

2) laiku ir tinkamai būtų rengiami savivaldybės strateginio planavimo dokumentai, užtikrinama šių dokumentų ir juose numatytų pasiekti rezultatų įgyvendinimo kontrolė;

3) būtų sudarytos tinkamos vietos gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus sąlygos, nustatytos šio įstatymo 36 straipsnyje;

4) būtų užtikrinamas savivaldybės tarybos narių tolygus bendravimas su visais savivaldybės rinkėjais (visoje savivaldybės teritorijoje);

5) būtų tobulinamas savivaldybės tarybos sprendimų priėmimas ir savivaldybės tarybos komitetų veikla;

6) būtų deramai atstovaujama savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir sprendžiant klausimus su valstybės valdžios ir valstybinio administravimo subjektais, teisėsaugos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, užsienio valstybių savivaldybėmis. (…)

Meras reglamento nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą.

Čia tik keletas punktų, kuriuos ypač svarbu pasikartoti, mums, gerbiami rinkėjai, rinkusieji merą. 

Klausimas! Ar Jums buvo pateikta aiški, keliais parašais patvirtinta miesto ir rajono strategija? Tai, kas kalbama susitikimų metu, o paskui aprašoma savivaldybės naujienose – šnipštas, neturintis galios, nes jau kitą dieną viskas apverčiama aukštyn kojomis ir išsižadama žodžių. Ar jūs žinote, kas iš tikrųjų planuojama? Ar matote bendrą miesto ir rajono plėtros vaizdą? Įtariu, kad ne. Nes viskas slepiama ar nukišama į tokį kampą, kad reikia ieškoti su padidinamuoju stiklu, arba, dėl kažkokių neaiškių priežasčių skirtingiems žmonėms teikiama skirtinga informacija. 

Dažnas pasakys, o koks skirtumas, ką planuoja, svarbu, kad pučia „nauji vėjai“. Taigi, kad svarbu, nes tas vėjas gali atpūsti ir, tarkim, sausrų nualintai žemei lietų, o gali atpūsti ir dar didesnę, ilgalaikę sausrą. 

Pirmas negarbingas, su visuomene neišdiskutuotas ir jėga primestas „pokytis“ – mokyklų prijungimas (o ne sujungimas), slepiant tikrąsias priežastis, teikiant klaidinančią informaciją ne tik tarybos nariams, bet visai visuomenei. Klausimas, į kurį šimtą kartų niekas neatsakė, kodėl ignoruojama visuomenė ir skubama. 

Antras – miesto paplūdimio teritorijos „kūrimas“, beveik slapta bandant parduoti UAB „Ignalinos vanduo“ patalpas, slapta suprojektavus teritorijas, sugalvojus jiems paskirtį, net nepasiklausus, ar jums, ignaliniečiai, tai patiktų? Slapta kažką išnuomojus, o kažką dar planuojant išnuomoti. Beje, labai įdomiai krypsta ir UAB „Ignalinos vanduo“ pardavimo istorija. Dar vasarį vykusio posėdžio metu buvo domėtasi, kaip gi sekasi forminti sandorį. Tąkart savivaldybė informavo, kad jau po savaitės viskas bus sutvarkyta, įsivėlė klaidelių. Pokalbio metu su meru ir vicemeru kovo mėnesį taip pat buvo paminėtas šis klausimas. Meras patikino, kad dėl COVID-19 įvykę nesklandumai dėl sandorio registracijos, nes esą įsivėlusi klaida pirkėjo pavardėje (reikalinga pirkėjams saviizoliacijos terminus išlaikyti, pristabdytos kelionės, mat, pirkėjai gyvena tarp Ignalinos, Vilniaus ir JAV). Dar pridūrė, kad šis sandoris yra visiškai teisėtas ir sklandžiai pravykęs, nes jam vadovavo vienas reikalą išmanantis žmogus (pavardės neminėsime). Mūsų žiniomis, tas migla apipintas sandoris dar vis neįteisintas dėl labai svarbių priežasčių. Bet mes palauksime… skubėti nebėra kur!

Dar vienas įdomus dalykas – pasirengimas 2021–2027 m. ES investiciniam laikotarpiui. Šiandien aplinkinių savivaldybių merai jau stalčiuose turi susidėję segtuvėlius su 20–30 mln. vertės investiciniais projektais ir tik laukia „skambučio“. O kam pasirengėme mes? Kažkaip nesigirdėjo, kad nors vieną projektą būtų tvirtinusi savivaldybės taryba. Ir kuo tada džiaugsimės ir didžiuosimės iki 2030 m.? 

Ne paskutinės svarbos dalykas ir staiga „iššokęs“ galimas „Bratkų“ įamžinimas Ignalinos geležinkelio stotyje, kuris jau „stumiamas“ lyg neišvengimas projektas. Bet juk daug žmonių pasisakė prieš šią idėją. Tiksliau – ne visai prieš idėją. Tokiems objektams turi būti skelbiamas konkursas, kuriame galėtų dalyvauti norintys menininkai. Bet dar neaišku, kas geriausiai galėtų reprezentuoti Ignaliną? Klausimų ir čia daug daugiau nei atsakymų. Aišku viena – savo namo (ne daugiabučio) kieme galime statyti, ką įsigeidę. Tad, neskubėkime. Paradoksas. Mūsų dabartinių valdančiųjų paskutinį pusmetį daugelis ignaliniečių vis prašo neskubėti, neskubėti. Tačiau, ten, kur reikėtų jau skrieti juodbėriais žirgais (kalbame apie pasirengimą 2021–2027 m. ES investiciniam laikotarpiui) – valdantieji nė iš vietos! 

Mes – ne prieš ir ne už „baltakinius“ ar „rasikinius“. Mes – už Ignaliną! 

Lina RAGINYTĖ (metrastininkai@gmail.com)