Perskaičius Linos Raginytės penktadienio straipsnį „Mintyti ir turėti savo nuomonę- normalus žmogaus vystymosi procesas“, ne vienas ignalinietis susimąstė, o gal tikrai laikas susimąstyti, kur atsidūrėme.
Atsukim laiką dvejus metus atgal. 2019 m. kovo rinkimų rezultatai pradėjo permainų kelią. Dauguma ignaliniečių balsavo už permainas, proveržį. Nesunku rasti pažadus LSDP rinkiminėje programoje, savivaldybių merų rinkimų debatuose TV. Oi, kaip gražu! Turint laisvo laiko, galima skaityti, žiūrėti, juoktis, verkti, pykti… Ir buvo tuo patikėjusių!
Patikėta jaunimo veržlumu ir uolumu rinkiminėje kompanijoje. Nebuvo laiko ir noro gilintis, kas gi stovi už to jaunimo ir jam diriguoja.
Pasipylė darbai, kurie labiausiai matomi: buriami krepšininkai, paolūdimiuose statomi sporto aikštynai, miestas apsodintas rožėmis ir viksvomis, nupirktas naujametinis architektūrinis šedevras, prie stoties išdygo tualetas, viešieji ryšiai nuolat trimitavo apie sveikinamus garbingo amžiaus jubiliatus. Viskas atrodo įgaus pagreitį ir tikrai pakilsime į šviesų rytojų.
Bet po 100 dienų, kada jau galima pradėti kritikuoti naują valdžią, pasigirdo balsai iš savivaldybės. Vyksta kadrų politikos pertvarka. Ir prasidėjo išėjimai iš darbo „šalių susitarimu“ seniūnijose, biudžetinėse įstaigose, savivaldybės administracijoje. Šiuo metu sklando skaičius 20 ar net 22. Tiek specialistų, tarp jų ir jaunų, veržlių, balsavusių už permainas, atsidūrė darbo rinkos užribyje. O į atsiradusias laisvas darbo vietas konkursus stebuklingai laimi Utenos ir Visagino specialistai, atrodytų, kad ignaliniečiai nieko neverti ir niekam tikę.
Paskutiniu metu pasimatė didesnių užmojų rezultatai: įvyko dideli pokyčiai reorganizuotame kultūros centre, parduodami nereikalingi pastatai (tikėkimės biudžetas labai pasipildys), skubiai reorganizuota progimnazija, savivaldybėje trūksta specialistų, nėra vyr. finansininko, ruošiamasi vandentiekio ir butų ūkio jungimui.
Būtų galima rašyti tą pasaką be galo, bet kaip rašė vienas komentatorius socialiniuose tinkluose „pajudinti tik patys elementariausi ir į akis jau patys lendantys dalykai. Čia galima rašyt, dar sykį rašyt, išleist trijų tomų knygą ir vėl rašyt.“
Dabar norėtųsi klausti, kodėl tarybos dauguma nedirba kuriamojo darbo, nevyksta diskusijos su kitomis partijomis, verkti norisi, žiūrint tarybos posėdžių transliaciją – geras trečdalis tarybos narių net per posėdį nedirba (kas užstalėje šypsosi, kas kalba telefonu, kas iš eterio išnyksta periodiškai, kas su didelėmis ausinėmis galimai muzikos klausosi), bet juk tarybos posėdžio dieną visi turi būti atleisti nuo darbinės veiklos darbovietėse.
Balsavimų skaičiavimo fiksavime tikra raizgalynė – nesuprasi ir dokumentus perskaitęs. Posėdžio metu jaučiamas tarybos narių susipriešinimas ir vietoj to, kad meras imtųsi konstruktyvaus dialogo, pats kelia kibirkštis, vadindamas oponentus vorais ir kitais gyvūnais, o per daug šnekančius paprasčiausiai kažkas nutildo. Juk turi būti kažkas atsakingas už tarybos darbo tvarką, balsavimo skaidrumą, etišką tarybos narių elgesį?
Vėl grįžkime į rinkimus – kas gi mums įpiršo tokią valdžią? Kodėl turime ne kuriančią, o skaldančią daugumą? Gal pagaliau partijos senbuviai ir centrinė partijos valdžia turėtų prisiimti atsakomybę, kodėl jaunas žmogus, be politinės ir vadovavimo patirties, be stiprios komandos buvo įmestas į „kovą su drakonu“. Negi jūs, partiečiai, abejingai stebite, kaip kyla žmonių nepasitenkinimas, kad darbai nevyksta taip, kaip turėtų vykti. Iš savivaldybės tarybos daugumos elgesio galima susidaryti nuomonę, kad taip ir yra. Nes per posėdžius valdančioji dauguma tyli ir tyliai balsuoja, kaip kad sutarta iš vakaro. O kas prisiims atsakomybę po dar dvejų metų?
O štai citata iš rinkiminės socdemų programos „Siekdami maitinimo paslaugų įvairovės, iš naujo kartu su visuomene svarstysime silpnųjų alkoholinių gėrimų draudimą viešųjų renginių metu“. Tai gi maitinimo paslaugos Ignalinoje aukštumoje, esam pamaitinti pažadais, bedarbių pašalpomis išskridus iš darbo.
Ir pabaigai visgi vėl ir vėl norisi klausti: kas toliau?!
„Mūsų dabartinių valdančiųjų paskutinį pusmetį daugelis ignaliniečių vis prašo neskubėti, neskubėti. Tačiau ten, kur reikėtų jau skrieti juodbėriais žirgais (kalbame apie pasirengimą 2021–2027 m. ES investiciniam laikotarpiui) – valdantieji nė iš vietos!“
Stebim, stebimės ir laukiam….
Milda
Esu nei raudona, nei žalia, tik gyvenu Ignalinoje
1 komentaras
Nuvažiuok, Mildut, į Vilnių, Paryžių – ten visi restoranai atviri, kavinės laukia. Tik Ignalinoj su maitinimu netvarka.
Bet, kai mušt nori, pagalys visad po ranka. O jei dar kas paduoda…
Išsikepk, mildut, blynų ir nusiramink.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!