Greičiausiai jau turite mėgstamiausią knygų žanrą, tačiau yra daugybė priežasčių, kodėl verta išmėginti ir mokslinės fantastikos literatūrą. Juk kiekvienas šios kategorijos kūrinys skaitytojams žada daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. 

Visų pirma, fantastikos knygos siūlo galimybę pabėgti nuo realaus gyvenimo ir rutinos. Atsivertę pirmą puslapį iš karto pateksite į kitą pasaulį, pamiršite realybę ir atsipalaiduosite. 

Dar viena priežastis domėtis šio žanro literatūra – įspėjimai dėl žmogaus veiklos. Mokslinės fantastikos romanai parodo pasaulį, kuriame vaizduojama galima mūsų ateitis ir kviečia diskutuoti, ar tikrai verta visą savo gyvenimą patikėti technologijoms, ar kas nutiks jei ir ir toliau netinkamai naudosime gamtos išteklius. Perskaitę tokią knygą visada pagalvosite, o kas jeigu? Ypač paveiki distopinė literatūra. 

Knygos lavina fantaziją – dar vienas nenuginčijamas faktas. Tačiau būtent mokslinės fantastikos žanras prie to prisideda ypač stipriai. Juk autoriai sugalvoja originalių, neegzistuojančių išradimų, veikėjus apgyvendina netikėtose vietose, tolimose planetose, sukuria netikėtų situacijų ar gyvybės formų. Rašytojų nevaržo jokie rėmai, todėl siužetai visiškai nenuspėjami ir skaitytojas dažnai nė nenumano, kas jo laukia kitame puslapyje. 

Siūlome nebijoti mokslinės fantastikos ir rekomenduojame tris skaitinius, jau išbandytus laiko ir vis dar nepraradusius savo vertės. 

Arkadijus ir Borisas Strugackiai „Nevilties miestas“ 

Rusų rašytojai broliai Strugackiai – fantastikos pasaulio klasikai. Savo kūriniuose jie užmaskuotomis meninėmis priemonėmis gana aršiai kritikavo sovietų režimą. Ne išimtis ir knyga „Nevilties miestas“. Tai distopija apie uždarą miestą, kuriame vykdomas milžiniško masto sociologinis eksperimentas. Kaip į uždarą vietą patenka gyventojai – niekas nežino. Tačiau čia jie atkeliauja iš įvairių šalių ir kažkokiu būdu geba susikalbėti. 

Paslaptingame mieste reguliuojama net saulė, o gyventojai nė nenumano, koks viso to eksperimento tikslas, jie tik reguliariai keičiasi pareigomis ir puoselėja lygybę. Ilgainiui lygybės ir brolybės idėja žlunga, o ją keičia žiauri diktatūra. Pažįstama? 

Philip K. Dick „Ar androidai svajoja apie elektrines avis?“ 

Jau kultiniu tapęs romanas „Ar androidai svajoja apie elektrines avis?“ įkvėpė garsų filmą „Bėgantis skustuvo ašmenimis“. Knygos istorija nukelia į 2021-uosius. Beje, romanas pirmą kartą išleistas 1968-ais, tad tik dar įdomiau, kaip šiuos laikus matė autorius. 

Branduolinio karo sunaikintame pasaulyje beveik neįmanoma gyventi, daugelis paliko Žemę. Likę gyventojai ieško bet kokio artumo ir svajoja apie naminį gyvūnėlį. Negalintys tokio įsigyti priversti pirkti dirbtinius pakaitalus. 

Kuriami ne tik sintetiniai gyvūnai, bet ir žmonės, tačiau jie per daug panašūs į tikrus, todėl ilgainiui Žemėje draudžiami. Žmogiškiems androidams pavyksta pasprukti. Tačiau ar robotas gali gyventi tarp mūsų? Ar jų jausmai tokie patys? Autorius apjungia mokslinę fantastiką, trilerį ir filosofiją. 

Frank Herbert „Kopa“

Kūrinys apdovanotas Hugo ir Nebula premijomis bei laikomas mokslinės fantastikos Biblija. 

Knyga pasižymi detaliu pasauliu, kuriame autorius nukelia į tolimas Imperijos planetas bei į vieną visumą supina visatos istoriją, religiją ir mitologiją. 

Viena iš pagrindinių temų – žmogaus santykis su galia. Kūrinyje galima įžvelgti daug sąsajų ir su dabartinėmis globaliomis problemomis, tokiomis kaip naftos karai ar gamtos išteklių kontrolė. Daugybė puikių atsiliepimų neleidžia abejoti kūrinio verte. Jis tikrai išlaikė laiko išbandymą!

Pixabay.com nuotr.