Skip to content

Žmogus – ne automobilis, standartinės detalės jam netinka

Dana LUKAUSKIENĖ

Mokslo, technologijų inovacijos neabejotinai pagerino visuomenės raidą, įtakojo didžiulę pažangą medicinos sektoriuje. Atrodytų, Lietuvoje visko yra: technologijos, išvystyta ortopedijos prietaisų gamyba, gaminami individualizuoti endoprotezai, implantai. Technologijos veikia, profesionalių specialistų pakanka, tačiau apsunkintos biurokratinės procedūros bei valstybinio požiūrio stoka, kelia pacientų diskusijas. Visuomenė klausia: nejau kokybiškos medicininės paslaugos tik turtingiesiems?

Apsunkinti procesai

LSMU Kauno klinikų Veido ir žandikaulių Chirurgijos klinikos gydytojas, burnos chirurgas,  docentas, dr. Marijus Leketas akcentuoja, kas sveikatos sektoriuje – sukauptos žinios, technologinės inovacijos lyg ir leistų suteikti kokybišką pagalbą pacientui, tačiau labai trūksta finansavimo ir valstybinio požiūrio į problemos esmę. Anot mediko, Valstybinės ligonių kasos finansuojamas gydymas, neleidžia visiškai atstatyti anatominės funkcijos, gyvenimo kokybės. Valstybės nekompensuojami  individualizuoti implantai kainuoja apie 10 000 Eur, pačiam žmogui gyvybiškai reikalingą medicininį prietaisą įsigyti yra be galo brangu.  Be abejo, teorinė galimybė gauti Valstybinės ligonių kasos finansavimą yra, tačiau praktikoje šie procesai gerokai apsunkinti.

Teko laukti vienerius metus

Docentas veido ir žandikaulių chirurgas M. Leketas dalijosi viena iš savo praktinės veiklos istorijų. Štai Valstybinėje ligonių kasoje veikia Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisija, kuri gali skirti retą ar sudėtingą patologiją turinčiam pacientui finansavimą būtinam implantui įsigyti. Tačiau, anot gydytojo, darbo patirtis parodė, kad biurokratinės procedūros gana ilgai užtrunka. Štai, kad ir moteris su didžiuliu naviku veido srityje, kol sulaukė savo eilės finansavimui, – navikas padvigubėjo, teko operaciją perplanuoti iš naujo. Ypač tai aktualu onkologijoje, kuomet ligai įveikti svarbi kiekviena akimirka. Gydytojui antrina ir Kauno klinikų gydytojas neurochirurgas Mindaugas Urbonas, kuris teikė pagalbą avarijoje susižalojusiam devyniolikmečiui Artūrui. Avarijos metu jaunuolis patyrė sunkią galvos traumą ir daugybinius kaukolės lūžius. Ligoninėje pacientas skubiai operuotas. „Artūrui reikėjo pašalinti dalį sužalotos galvos kaukolės, kad sumuštos ir ištinusios smegenys būtų kuo mažiau spaudžiamos. Kiek įmanoma atstatytas lūžęs antakis kairėje pusėje ir dešiniosios akiduobės stogas. Po ilgai trukusio gydymo Kauno klinikose, Artūro būklė pagerėjo, tačiau kaukolės kaulų defektas, apimantis visą kaktą, nosies šaknį ir dešinįjį antakį, liko. Vaikinas nuolat jautė diskomfortą, bijojo eiti į lauką. Artūras laiką leido savo kambaryje, nes išeiti į viešumą jis negalėjo. Vos išlipus iš lovos svaigdavo galva, atsirado epilepsijos priepuoliai. Jis kompleksavo dėl savo išvaizdos, bijojo, kad netikėtai užkliuvęs nepargriūtų ir dar labiau nesusižalotų. Artūrui reikėjo pagaminti 3D personalizuotą implantą iš titano, kuris pritaikomas individualiai kiekvienam pacientui. Kadangi kol kas šis gydymo metodas nekompensuojamas, vaikinui sutiko padėti „Ortho Baltic“, suprojektavusi ir 3D spausdintuvu atspausdinusi gyvybiškai būtiną medicininį prietaisą“, – pasakojo  gydytojas M. Urbonas. 

Į burną telpa tik skystas maistas ir nedidelis kąsnis

„Klubo, kelio sąnarį valstybė finansuoja, o žandikauliui pinigų nėra. O kaip Jūs manote, kas žmogui yra svarbiau: vaikščioti ir judinti kojas, ar kalbėti, valgyti, išsižioti?.. Būna atvejų, kai žmogus ir valgo, ir geria, ir kalba pro sukąstus dantis, yra pajėgus tik skystą maistą siurbti, į burną telpa vos 1 centimetro nedidelis kąsnis. Jei pacientas net normaliai pavalgyti negali, ką jau kalbėti apie burnos higieną, dantų valymą, ar jų  skausmą. Dažnu atveju odontologas neprieina suteikti reikiamą pagalbą, tad ligonis  nuskausminamaisiais vaistais malšina ne tik traumos padarinius, bet  ir nepakeliamą dantų skausmą. Atstatyti iki ligos buvusias žandikaulio funkcijas be operacijos faktiškai neįmanoma. Be abejo, standartizuoti veido implantai perpus pigesni, tačiau anatominė žmogaus veido sandara yra unikali, pritaikyti standartą galima, tačiau ir gijimo periodas, ir precizika,  ir estetinis vaizdas gerokai nukenčia. O juk veidas – labiausiai matoma žmogaus vieta“, – dalinosi savo pastebėjimais   chirurgas dr. Marijus Leketas.

 Dirba komandoje

„Paciento kaukolės trūkstama dalis yra pagaminama surinkus pirminę informaciją magnetiniu rezonansu ar kompiuterine tomografija. Vėliau, kompiuterinės programos pagalba, kuriami virtualūs vaizdai. Gydytojas nuolat dalyvauja visame procese, tačiau patį 3D modeliavimą atlieka  klinikiniai inžinieriai. Vienoje komandoje dirba chirurgas ir  klinikinis inžinierius. Sukuriamas planuojamos operuoti paciento kūno dalies 3D vaizdas, kuriame gydytojas nurodo, ką reikėtų šalinti, ką koreguoti, aptariama, kokios dalies trūksta, kad kokybiškai galėtų rekonstruoti anatominę paciento sandarą. Skaitmeninės technologijos daro labai tikslius skaičiavimus. Žmogaus kūno dalis gali būti atspausdinta 3D spausdintuvu iš medicininio titano ar keramikos, gydytojas savo rankoje gali laikyti konkretaus žmogaus tikslią kaukolės ar žandikaulio kopiją. Šiandien yra vis lengviau planuoti operacijos eigą, galima išbandyti ant modelio kiekvieną operacijos etapą, įsitikinti, ar tikrai viskas pavyks“, – apie technologijų pažangą, taikomą medicinoje atviravo LSMU Kauno Klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos gydytojas, veido ir žandikaulio chirurgas dr. Stasys Bojarskas.

Ypatingai skaudžios pasekmės

S. Bojarskas džiaugėsi, kad jau yra techninių galimybių padėti tiems, kam iki šiol to padaryti nebuvo įmanoma, tačiau ilgai trunkantys Valstybinių ligonių kasų svarstymai dėl finansavimo gali sukelti ypatingai skaudžias pasekmes onkologiniams ligoniams, kurių navikai plinta, auga. Jei finansavimo svarstymas būtų įtrauktas į medicininės įstaigos kvotą, tuomet spręstų gydytojų konsiliumas, tai būtų žymiai greičiau. Be abejo, tektų palaukti, kol gamintojas pagamintų endoprotezą, tačiau tai truktų ne ilgiau nei 2 savaitės. Metų metus laukti medicininės pagalbos sunkiam ligoniui yra gan žiauru.  Individualizuoti implantai ženkliai įtakoja operacijos tikslumą, estetinį ir funkcinį rezultatyvumą. Sutrumpėja gijimo laikas, mažesnė komplikacijų tikimybė. „Negalėčiau pasakyti, kad labai Lietuvos medicina atsilieka nuo pasaulio, manau, kad einame koja kojon. Chirurgus riboja tik finansiniai reikalai, kurie, deja, greitai neišsisprendžia. Atvirai pasakysiu – standartizuoti protezai tik iš bėdos. Nėra idealiai vienodų žmonių – skiriasi  proporcijos, kūno sandara. Žmogus – ne automobilis, standartinės detalės jam netinka“, – kalbėjo gydytojas dr. S. Bojarskas. 

Savame krašte pranašu nebūsi? 

„Savame krašte pranašu nebūsi“, – sako UAB „Ortho Baltic“ vadovas Gediminas Kostkevičius, kurio įkurtas verslas jau spėjo pelnyti pasaulinį pripažinimą, užkariauti Beneliukso šalis, Skandinavijos rinką, Vokietiją, Austriją, Šveicariją. Į šias šalis iškeliauja net 94 proc. ,,Ortho Baltic’’ pagaminamos produkcijos. Lietuva, su kitomis šalimis dalinasi vos 6 proc. , nors iš principo bendrovė veikia Kaune. „Iki šios medicinos sektoriuje nusistovėję didelę lobistinę galią turinčių interesų grupių interesai neretai tampa neveiksnumo barjeru, trukdžiu net ir daug žadančioms investicijoms. Nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos yra nusistovėjusios sistemos, o tokiose sistemose yra labai sudėtinga ką nors pakeisti (ypač, kai sistemos yra korumpuotos). Tuoj pradedama šaukti, kad reformos jei nesugriaus, tai išbalansuos sistemą. O išbalansuoti tokią socialiai jautrią sistemą kaip nacionalinė sveikatos priežiūra, niekas ne tik nenori, bet ir nedrįsta“, – dalinosi savo mintimis pašnekovas. Anot jo, visoje eilėje specializuotų medicinos prietaisų pasaulinės rinkos studijų Lietuvos kompanija ,,Ortho Baltic’’, įsikūrusi Kaune, įvardijama kaip viena iš pasaulinės rinkos lyderių žandikaulio sąnario endoprotezų ir kranijinių implantų srityje. Global TMJ Implants Market Research Report 2021, vardindamas rinkos lyderius, ,,Ortho Baltic’’ mini  kartu su JAV kompanijomis ,,Zimmer Biomet’’ ir ,,TMJ Medical’’, o Cranial Plating System Market Report  – kartu su vokiečių kompanija ,,KLS Martin’’  ir amerikiečių ,,Stryker’’. ,,Ortho Baltic’’ vardas vien per pereitą savaitę paminėtas įvairiose užsienio portaluose ir publikacijose daugiau kaip 10 kartų. Tuo tarpu paskutinis paminėjimas lietuviškuose portaluose datuojamas 2021 m. sausio 2 d. Gal taip yra todėl, kad 99 proc. šios kompanijos produkcijos eksportuojama į Beniliuksą, Vokietiją, Skandinaviją, Šveicariją ar Persų įlankos šalis. Lietuvos pacientus pasiekia tik vienas kitas šiuos kompanijos suprojektuotas ir pagamintas implantas, neretas atvejis, kaip labdara. Bet kompanija savo labdara paremia tik tuos pacientus, kurių klinikinės būklės tiek sudėtingos, kad suteikia proga pademonstruoti savo profesionalumą, pristatant sukurtus gydymo sprendimus mokslinėse publikacijose ir konferencijose. Vienas iš „Ortho Baltic“ rėmimo atvejų –šioje publikacijoje  minėta 19-mečio Artūro istorija. Dauguma pacientų, kurių klinikinė negalia taip pat reikalauja personalizuoto sprendimo, tokio sprendimo negauna. Nes pagal užsakymą gaminamų implantų panaudojimas chirurginiame gydyme Lietuvoje iki šiol yra reta išimtis. Ir tikrai ne dėl chirurgų nenoro ar profesinio nepasirengimo juos naudoti, o dėl Valstybinės ligonių kasos vykdomos mažiausios kainos pirkimų politikos, sudėtingų ir ilgai trunkančių biurokratinių procedūrų.

Kauno klinikų nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *