Skip to content

„Pakasti“ artimųjų neturintį mirusįjį slapta įmanoma tik Dūkšte

Jūratė RUDOKIENĖ

Šios savaitės pradžios įvykiai sukrėtė Dūkšto miestelio gyventojus. Kai jau atrodo, kad nustebinti nebeįmanoma, Dūkšto seniūnas Antanas Šakalys ima ir pašiurpina visus. 

Gegužės 2 d., sekmadienį, 13 val., namuose rastas vyro kūnas. Tokia buvo oficiali žinutė spaudoje, tačiau vietos gyventojai jau netrukus ėmė sukti galvą, kas ir kaip bus toliau, mat situacija iš tikrųjų nėra paprasta. Mirusysis – pusamžis Dūkšto bendruomenės gyventojas, pažįstamas visiems, bet draugų turėjęs, kaip Dūkšte sakoma, ne iš aukštuomenės sluoksnio, o paprastų žmonių gretose. Istorija taip pat nepaprasta. Augęs N. Daugėliškio seniūnijoje, matyt, sudėtingoje šeimoje, berods, tik mamą turėjęs, ir, kaip teigiama, dar negalią, todėl keliavęs po specialias mokyklas, o sulaukęs pilnametystės, kaip netekęs artimųjų, buvo apgyvendintas Dūkšto globos namuose. Fiziškai tvirtas ir stiprus vyras nakvodavo globos namuose, o dienomis daug dirbdavo. Jis eidavo per kaimą ir visiems, kam reikia, nudirbdavo ūkio darbus (ravėdavo, malkas ruošdavo, žoliapjove šienaudavo, gyvatvores karpydavo). Keletą metų pas vieną vietos ūkininką dirbo, tačiau, žinoma, turėjo draugų būryje tokių, kurie stipriau patraukė į „pagundas“. Ėmė nevengti alkoholio ir savo noru išėjo iš Dūkšto globos namų. Bandė gyventi savarankiškai, bet jam nepavyko. Tada jį savo senelių tuščiuose namuose neatlygintinai apgyvendino Vitalijus L. Jam ir maistu padėdavo, jei kokia bėda ištikdavo. Taip ir gyveno, dabar jau mirusysis. 

Po nelaimės, antradienį, žmonės jau kaip reikalas įsibruzdėjo, kur gi dingo mūsų bendruomenės narys? Kadangi pati esu laidotuvių planuotoja, geriau išmanau įstatymus ir kai kuriuos „slidžius“ niuansus. Paskambinau į Vilniaus teismo medicinos tarnybą Vilniuje pasidomėti, kas gi atsitiko. Paaiškinus situaciją, šie iškart susisiekė su policija, kuri ir informavo seniūną A. Šakalį apie galimybę atsiimti palaikus, mat žmogus gyveno mūsų seniūnijoje. 

Ne kasdien juk miršta žmogus, realiai neturintis giminių, bet ne benamis gi. Ne šimtai tokių ir gyvena seniūnijoje. Tad atsitikus tokiai situacijai, matyt, būtų normalu pasitarti su bendruomene, jo artimais bičiuliais. Bet ne… Dūkšto seniūnui per žema tartis su kažkokiais dūkštiečiais. 

Jis tyliai nusisamdė laidojimo paslaugas teikiančią įmonę ir ketino tyliai su dviem duobkasiais „pakasti“, o ne palaidoti mūsų bendruomenės narį. Negana to, laidoti paruošęs vietą Kaniūkų kaimo kapinėse, Dūkšto globos namų gyventojų skverelyje. Ten laidojami globos namų gyventojai, neturintys giminių. Klausimas – kodėl? Atsakymas paprastas. Kad kapelio priežiūra rūpintųsi socialinės darbuotojos. Jei būtų šis žmogus laidojamas eilėje su visais, jo kapelis, šiuo atveju, turėtų būti prižiūrimas laidojančiojo asmens, t. y., laidojimo paslaugas teikiančio pasaugų teikėjų. Pagal įstatymą, jei yra suformuojamas kapas artimųjų neturinčiam asmeniui, už jo priežiūrą atsakingas konkretus laidotuvių organizatorius. Seniūnas, kaip kapinių administratorius, turi teisę pareikalauti iš laidotuvių organizatoriaus priežiūros, bet šiuo konkrečiu atveju sumanyta atsakomybę permesti globos namams. 

Trečiadienio popietę vis tik gavome žinutę iš Dūkšto globos namų, kad 16.15 val. ketinamas laidoti bendruomenės narys. Akimirksniu visi susiskambinome, susiruošėme, kas spėjome, bet prieš tai, žinoma, aplankiau seniūną. Teisingai, prisipažinsiu, kad plyšo širdis dėl nesuvokiamo seniūno nežmoniškumo. Atėjus išsakiau visą liūdesį ir nusivylimą: „Baisiau, kaip dabar, būti nebegali… Visi pašiurpę. Slaptai, niekam nežinant „pakasti“ jauną bendruomenės narį. Taip, tai ne aukštuomenės narys, bet jis mūsų gyventojas, paprastas žmogus… seniūne, esi kiaulė!“ 

Taip, aš pasakiau šiuos žodžius, gal ir nereikėjo, bet šis asmuo žmonių kalbos nesupranta… 

Atsisveikindama pakviečiau ir jį į laidotuves. 

Labai staigiai susirinko apie 30 žmonių, net pats laidojimo firmos vadovas iš Ignalinos atvyko. Tiesa, velionis laidojamas kremavimui skirtame karste, nebuvo padėti stoveliai uždėti karstui, kad jis tvarkingai būtų padedamas ir atidengiamas. Karstas uždėtas ant gretimo kapo, atidengtas, tuoj pat ir atrištos rankos buvo. Visi atsisveikinome pagarbiai su mirusiuoju bendruomenės nariu. Kunigas Vytautas Pūkas atliko svarbias laidojimo apeigas. Buvo laikas, kai velionis buvęs labai pamaldžiu tikinčiųjų bendruomenės nariu.  

„Jeigu žmogus pakrikštytas, jį būtina palaidoti katalikiškai, o ne numesti“, – sakė kunigas. 

Kalbą sakė ir seniūnas: „Velionis negali Jums tarti ačiū, tai pasakau Jums ačiū AŠ“. 

Neišpasakyta arogancija kunkuliavo per viršų ir niekaip A. Šakaliui net tokią akimirką neleido išjausti ir ištarti Dūkšto bendruomenės nariams: ATSIPRAŠAU“.  

Velionį būtų palaidojusi pati bendruomenė, pasirengęs laidoti buvo ir velioniui namus suteikęs Vitalijus L. bei velionio krikšto dukra Jurgita K., kuri, deja, į slaptas laidotuves iš sostinės net atvažiuoti nespėjo. 

Apmaudu, liūdna ir nedovanotina…

Dūkšto bendruomenės vardu Jūratė RUDOKIENĖ

„Fotolia“ nuotr.

Reklama: Kiekvienas žmogus nusipelno, jog jo kūnas būtų palaidotas deramai. Gedulas.lt siūlo profesionalias kremavimo paslaugas, šarvojimo salę ir kt.

7 komantarai (-ų)

  1. na ir susireikšminimas straipsnio autorės… net ir skaitant tokį ‘jausmingą’ tekstą, neapleidžia nuojauta, kad didžiausia nuoskauda, kad laidojimo paslauga pirkta ne iš jos.

  2. Straipsnio autore neturetu rasyti bendruomenes vardu, nes tai tik jos vienos asmenine nuomone. Bendruomene palaiko seniuna.
    O straipsio autorei labai apmaudu, kad ir laidojimo paslauga ne is jos pirkta, ir konkursa i seniuno pareigybe pralaimejo. Tai straipsnio autore nemoka pripazinti pralaimejimo.

  3. Baisų… Net neteko atsisveikint ir pamatyt paksutinį sik savo Krikštatėvio… Aš be žado taip palaidoti žmogų (kaip kažkokį benamį)… Manęs net niekas nepaklausė ar nori apsiimti laidotuvėmis…. Net niekas nepranėšė kada jis bus atveštas iš Vilniaus… Teilsisi ramybėję teks aplankyti tik kapą… 💔

  4. Jūrate kiek tau dar aiškint nerašynek visos bendruomenės vardu nes ne visa bendruomenė pritaria tavo blevyzgom , rašyk pati už save. Gaila, kad žmogui tik pinigai galvoj

  5. jauciasi antaniuko vaikystes nuoskaudos ir net viena laipteli aukstyn pakiles parode koks jis vidumi. Sugedes, supuves piarscikas. Smagu pritempineti istorijas prie televizijos ekranu, o su vargsu zmogumi pasielge kaip su suneku. Aciu kad bent ne patvory uzkasei…

  6. Gėda, Antanai, GĖDA!!!! Kaip galima taip su žmogumi elgtis?! Aš kaip bendruomenės narys palaikau Gerb. Jūratę! Pirmyn! Nesustok ir kovok su šiukšlėmis

  7. Asmeniškai prieš patį seniūną nieko blogo neturiu,man asmeniškai nieko blogo nepadaręs. Bet pripažinkit,su laidotuvėmis gavosi kaip minimum nepagarbiai. Suprantu,daug darbo seniūnui, bet elementariausiai bent jau kunigą pakviesti tikrai galima buvo. Nekalbu apie galimybę žmonėms atsisveikinti. Vitolda tikrai geras žmogus buvo,padėdavo darbuose, neagresyvus, sveikinosi visada. Tikiuosi,ateityje mūsų miestelyje nebus tokių čiudų ir nereikės žmonėms pyktis.


Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje