Kiekvienam meną kuriančiam žmogui yra svarbu, kad jo sukurtus darbus matytų ir žiūrovai. Manau, gerokai blefuoja tie, kas sako: „Aš kuriu sau“. Autoriui visada yra svarbu parodos, o personalinės reikalauja ypač didelės atsakomybės už darbų atrinkimą ekspozicijai.

Rimtai į savo pirmosios personalinės parodos, kuri visą gegužės mėnesį veiks Ignalinos krašto muziejuje, ekspozicijai atrinko ir Arnoldas Kairys. Nors, kaip sakė autorius, visų geriausių darbų surinkti parodai nepavyko, nes jie jau iškeliavę pas naujus šeimininkus, ir ne tik Lietuvoje, bet parodos ekspozicija pilnai reprezentuoja Arnoldo kūrybą ir pagrindinį jo kūrybos moto – naujam gyvenimui prikelti senus daiktus, metalines detales ir panašiai. Svarbu ir tai, kad tiems į metalo laužą keliauti pasmerktiems daiktams ne tik suteikiamas antras šansas džiuginti žmones, bet ir įkvepiama meno kūrinio dvasia. Ir taip senas plaktukas tampa žmogaus figūra. Žemę aręs noragas – kūjagalvio ryklio atrama, o seni dalgiai, kažkada skambėję šienapjūtės baruose, – laivo burėmis.

Arnoldas džiaugiasi puikia, šviesia parodų sale, kur ir darbus lengva išdėlioti, ir vaizdas kompleksiškas ir gražus. Džiaugiasi Arnoldas ir nuoširdžia muziejaus kolektyvo pagalba rengiant ekspoziciją.

Kai Ignalinos krašto muziejaus direktorės Renatos Veličkienės paprašiau pasidalinti mintimis apie Arnoldo parodą, išgirdau atsakymą:

– Įdomi, graži ir, svarbiausia, unikali paroda. Tai visai nematyta meninė pakraipa.

O aš esu įsitikinęs, kad pirmoji bičiulio Arnoldo Kairio paroda tik pradeda savo kelią. Tikriausia po jos bus ir kitos, galbūt dar įdomesnės, nes kūrybinių idėjų Arnoldui tikrai netrūksta.

Arnoldo Kairio asmeninio archyvo nuotr.