Stripeikių senovinės bitininkystės muziejaus direktorė Danutė Indrašienė savo facebook parašė apie antradienio naktį danguje stebėtą stebuklą. Ji rašo: „Apie 23.30 danguje pamatėm stebuklą, tikrai niekada nematytą vaizdą. Tik fotografuojant matyto įspūdingumo nesijaučia, bet žinančiai akiai, matyt, pakanka, kad pasakytų kas čia buvo. Gal dar kas nors matėt tą patį? Didžiulė gausa vienas paskui kitą tiesia trajektorija judančių ir šviečiančių objektų, veiksmas truko ilgai, garso jokio tik judanti šviesa, vaizdas panašus, lyg palydovai keliautų. Žiūrėjom galvas užvertę ir nesupratom – kokį mes čia reiškinį regim, kokio įvykio liudininkai esam. Visada verta panaktinėti.“

Kai kam gal pirma mintis – NSO (neatpažinti skraidantys objektai). Tačiau tam yra paaiškinimas. Štai ką apie šį reiškinį rašė hidrometeorogijos tarnyba Gismeteo.

Naktiniame danguje pastebėjote neįprastas šviesas? Ramiai, tai ne NSO.

Ar jau girdėjote apie „Starlink“ palydovus? Tai labai kontraversiškas išradimas, sukurtas privačios JAV astronautikos bendrovės „SpaceX“, siekiant užtikrinti internetinę prieigą bet kurioje mūsų planetos vietoje, o galutiniame projekte numatyta sukurti 42 000 palydovų „žvaigždyną“. Kai kurie jų netgi yra šiek tiek ryškesni už Veneros planetą. Jų „traukinį“ sudaro apie 30 palydovų. „Starlink“ priverčia žmones nakties metu pakelti akis į dangų, tačiau tuo pačiu metu daugybė jų baiminasi, kad jie gali kelti jiems tiesioginę grėsmę.

Projektą „SpaceX“ vadovo Elon Musk įkurta bendrovė pradėjo kurti 2015 m. Projektinė dokumentacija iškelti į orbitą apie 12 tūkst. palydovų iki 2020 m. vidurio buvo parengta 2017 m. Bandomieji prototipai TINTIN sėkmingai paleisti 2018 m.

2019 m. gegužės 24 d. bendrovė „SpaceX“ paleido raketą „Falcon 9“, iškėlusią į orbitą pirmuosius 60 palydovų. Kiekvienas iš šios partijos „Starlink“ palydovų svėrė po 227 kg. Bendra išskraidinto krovinio masė siekė 18,5 t ir buvo didžiausia, iki šiol iškelta „SpaceX“ raketos. 440 km aukštyje pradėti leisti palydovai, vėliau su įjungtais manevriniais varikliais užėmę savo vietas gana žemoje orbitoje – 550 km aukštyje. Palydovai skrieja šiek tiek aukščiau negu Tarptautinė kosminė stotis (TKS), bet daug žemiau negu dauguma kitų palydovų. Iki 2021 m. gegužės 9 d. buvo paleista 27 sėkmingų misijų, kurių kiekviena į orbitą išleido po 60 mažųjų palydovų. Tuo metu iš viso orbitoje veikė 1615 palydovai. 

Trumpa reakcijų į „Starlink“ apžvalga:

• Technologijų entuziastai šlovina „Starlink“ ir mano, kad jie gali išgelbėti pasaulį.
• Astronomai nekenčia „Starlink“ ir mano, kad jie apsunkins mokslinius stebėjimus. „SpaceX“ vadovas Elon Musk su tuo nesutinka.
• Astrofotografai nekenčia to, kad „Starlink“ grandinės pasirodo ir sugadina jų ilgo išlaikymo naktinio dangaus fotografijas.
• Aplinkosaugininkai nebenori dar didesnio kosminių atliekų kiekio – tokį argumentą sustiprino artėjantis „SpaceX“ konkurento „OneWeb“, turėjusio tokių pačių planų, bankrotas.
• Žvaigždžių stebėtojai nori patys pamatyti „Starlink“ virtinę.

Kaip stebėti „Starlink“ palydovų grandinę? Kuomet dabartiniais karantino laikais žvaigždžių stebėjimas iš namų, kiemų, sodų ar tiesiog per langus tapo populiariu laiko praleidimo būdu, daugelis dairosi „Starlink“ virtinės. Kad žinotumėte, kada tiksliai „Starlink“ vilkstinė praskries virš jūsų šalies, apsilankykite tinklalapyje „Find Starlink“.