Dar kovo 9 d. suėjo metai, kaip į Amžinybę išėjo kunigas Jonas Kardelis. Jo mirties metinės prisimintos praėjusį šeštadienį. Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje aukotos šv. Mišios, kuriose dalyvavo septyni kunigai ir Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Darius Trijonis. Kadangi metinės dėl karantino minimos dviem mėnesiais vėliau, Ignalinos klebonas dekanas Vidas Smagurauskas juokavo, kad kunigas Jonas dėl to gal neužpyks. Kun. J. Kardelis net 54-erius metus (visą kunigystės laiką) tarnavo tik savo rajono žmonėms.

Po Mišių visi pakviesti į bažnyčios šventorių prie kun. J. Kardelio kapo. Kaip žinia, šis kunigas garsėjo ir tuo, kad buvo aistringas medžiotojas ir meškeriotojas, visą laiką priklausė medžiotojų būreliui „Miškininkas“. Todėl šio būrelio medžiotojai lėšomis prisidėjo ir prie paminklo ant kapo statybos, surinko apie 1070 Eur. Dar 220 eurų paaukojo Kazitiškio bažnyčios tarybos nariai.

Kapą ir paminklą palaimino ir pašventino vyskupas D. Trijonis. Po to jis kreipėsi į susirinkusius, dėkojo dalyvaujantiems valdžios atstovams (dalyvavo Seimo narys Gintautas Kindurys su žmona), žiniasklaidai ir visiems, atėjusiems prisiminti garbaus kunigo. Iš rajono valdžios, žinoma, nieko nebuvo.

Pasibaigus paminėjimo iškilmei, vyskupas atsakė į MI klausimus.

– Jūsų Ekscelencija, ką šia proga pasakytumėt ignaliniečiams?

– Ignalina – nuostabus kraštas. Nuostabus ne tik savo gamta, ežerais, bet ir savo nuostabiais žmonėmis. Kiekvienąkart, kai tik atvykstu, džiaugiuosi, kad čia yra gyvas tikėjimas, kad čia žmonės myli savo kunigus, savo parapijiečius. Džiaugiuosi, kad galiu jausti maldos bendrystę, pasidžiaugti vieni kitais. Žinoma, pandemijos laikas šiek tiek stabdo mūsų gyvenimo ritmą, bet kada nors ji baigsis ir mes vėl džiaugsimės šia bendryste dar labiau.

– Kaip žinia, velionis kunigas Jonas buvo medžiotojas ir žvejas. Jam esant gyvam, visokių vertinimų teko girdėti, o kaip Bažnyčia žiūri į tokio užsiėmimo kunigus?

– Kiekvienas žmogus turi savo pomėgių. Medžiotojai juk ne vien medžioja tuos žvėrelius, bet juos ir globoja, rūpinasi jais. Velionis kunigas man yra pasakojęs, kaip vieną šaltą žiemą jo būrelis net apie 40 tonų įvairaus maisto yra į mišką išvežęs, kad jie nenumirtų iš bado. Jei badmečiu gyvūnais nesirūpintų medžiotojai, tai turbūt niekas tuo nepasirūpintų. Svarbu gražus ryšys su gamta. Norisi palinkėti, kad mes, būdami arti Dievo sukurtos gamtos, rūpintumės ir saugotum ją. Ugdykime savyje tą dvasinę ir išorinę ekologiją.

Autoriaus nuotr.