Skip to content

Angliškai įgarsintas tautiškumas

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Muzikos grupę iš Lietuvos, „Eurovizijos“ konkurse užėmusią 8 vietą, ekspertai pavadino nacionaliniais didvyriais.

Nesvarstysiu, kodėl ekspertais pasirinkti būtent tie, o ne kiti, todėl ir jų pavardžių neminiu. Tiesiog tokius turime, ir tai nėra nei gerai, nei blogai. Kitur būna ir geriau, ir blogiau. Kokioje nors Didžiojoje Britanijoje, kuriai balsų neskyrė nei komisijos, nei žiūrovai, tikrai geresnių specialistų yra. Ir kas iš to? 

Kitas dalykas, kad grupė pavadinta nacionaliniais didvyriais. Ne tautos, kaip sakoma lietuviškai, o nacionaliniais. Iš tikrųjų, kas tautiško, galinčio garsinti Lietuvą, buvo nuvežta į „Euroviziją“? Grupės pavadinimas angliškas, dainuota angliškai, aprangoje – jokių lietuviškų, tai yra, tautiškų detalių. Nebūtų parašyta, kad čia „Lithuania“ – didžiausias ekspertas šito nepasakytų.

Nesakau, gerai ar blogai ta grupė (galų gale, ką tai lietuviškai reiškia? Ropės? Rupkės?) pasirodė. Aš tik apie vertinimą. Prisiminkime, ką žurnališiai apie būsimą balsavimą rašė, kaip virkavo, kad emigrantai dabar Lietuvoje sėdi, nebus kas saviškius palaiko, kaip paskui stebėjosi, kad kaimynai mums mažai balų skyrė – kaip čia dabar… 

Todėl sutikime, kad užsienyje buvome vertinami ne pagal meninį lygį, o pagal politines ir kitokias simpatijas ir dar pagal tai, kiek ten lietuvių gyvena, ir saviškius vertinkime patys, pagal tai, patinka mums ar ne. Ir nusiraminkime iki kitų metų, nes televizijai reikia turėti ką rodyti, ekspertams ir komisijoms uždarbio reikia, galų gale, kai žmonės dainuoja – akmenimis nesimėto.

O žurnališiai „tautiškumą“ toliau rodo. Atsirado pas mus kažkoks mobingas ar mūbingas. Šiaip jau lietuviškai tai psichologinis smurtas, toli gražu ne dabar atsiradęs, turbūt kiekvienas yra susidūręs su viršininku, kurį „žvėrimi“ vadindavo.

Bet žurnališiams paduok „gražiau“, užsienietiškai, kad visi suprastų, kokie jie išsilavinę, kokie apsiskaitę. Čia prieš porą dienų sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aiškino – Šiaulių ligoninėje psichologinis smurtas. O LRT žurnališė, springdama iš mandrumo – „mobingas, mobingas“…

Toleranciją, vietoj lietuviško pakantumo vartojamą, jau ne kartą minėjau. Žinia, vieni tave supantys žmonės tau patinka, kiti – šiaip, nei šilta tau dėl jų, nei šalta, o trečius – ką jau darysi, kenti juos. Pakantumą rodai, teisingiau, stengiesi nieko nerodyti. 

Štai tie, kuriuos šalia savęs pakenti, tolerancijos nori. Pakantumas – čia viskas aišku, o tolerancija – jau kažkas arčiau meilės. 

Užtat pakenčiantys yra tokie nekenčiami Lietuvos žurnališių. Ypač tai atsiskleidė po Didžiojo šeimos gynimo maršo. Rodos, vienintelio dalyko buvo reikalaujama: nekišti nagų prie šeimos. Štai tada nebeliko ne tik tolerancijos, bet ir pakantumo.

Turit laiko ir noro – panaršykite, paskaitykite „respublikinę“ žiniasklaidą. Ne – patikėkite, kad ant šito maršo daug purvo buvo išpilta. „Atsižymėti“ skubėjo politikai, skubėjo „žinomos moterys“, skubėjo savo darbdaviams ištikimai (ne už dyką juk) tarnaujantys žurnališiai. Apie „etatinius“, kurie neva savo „nuomonę“ skelbia, ne nekalbu. 

Kaip „šiltai“ anuos laikus tai primena, kai Pasternaką, Solženicyną ar Brodskį reikėdavo pasmerkti… Surinkdavo viršininkai savo pavaldinius ir pradėdavo – rimtais veidais, įsitikinę savo teisumu: „Aš tos knygos neskaičiau, bet partija ir asmeniškai draugas (tuometinio generalinio pavardė) mano, kad šitiems pašlemėkams su mumis nepakeliui“. Kas prieš? 

Toks labai „liberalus“ politikas ir dar seimūnas vieną iš maršo organizatorių Orlauską išvadino pašlemėku. Už ką? Kaip tai su maršu susiję? Ogi paprastai: kai negali, kai nėra už ką, kai idėjos teisingos, o apdergti norisi, belieka pirštu badyti: štai tas į mitingą buvo atėjęs, o jis negeras žmogus, štai ir tas buvo, o tas apskritai, žinote, kažkokiose negerose sueigose buvo pastebėtas.

LRT net ištisą tyrimą paskelbė: ne tie už Šeimų maršo rengėjų ir rėmėjų, oi, ne tie. Girdi, tai tie, kurie ir prieš NATO, ir pusiau nacistai (nacionalsocialistai), ir net su VSD ataskaitose minimais asmenimis ryšių turintys.

Imtų LRT ir ištirtų, kokios buvo Šeimų maršo idėjos, kodėl jos tokios blogos, ir paskelbtų. O dabar – ne tie po Vingio parko pievelę vaikščiojo. Žurnališių iš LRT ten irgi buvo, negi dėl to rengėjus kaltinsi?

O kas ištirs, kokią politiką vykdo LRT, 90 proc. (na, tegul daugiau, o tai dar įsižeis) dainų transliuodama angliškai? Nacionalinę? 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *