Palūšėje, privačioje poilsio zonoje „Žvejo krantas“, vyksta menininkų pleneras „Vaizduotė ant vandens“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Plenerą organizuoja Ažvinčių meno centras, subūręs grupę menininkų. Centrui vadovauja tapytojas, fotomenininkas, keliautojas, rašytojas, poetas ir aitvarų meistras Marius Abramavičius-Neboisia, kurį galima sutikti garsiajame Vilniaus Užupyje, taip pat Tibete, Azerbaidžane, Graikijoje, Irane, Švedijoje… Ažvinčių krašte, Pažieviškės kaime, menininkas turi savo sodybą, kurią ir pavertė meno centru, kuriame nuolat sukasi ir kuria jis pats ir jo kolegos. 

M. Abramavičiaus kūrybos credo tarsi toks: „Kaip pamatyti pasaulį, žvelgiant kitaip? Kaip išplėsti savojo pasaulio matymą bent dešimtąja dalimi? Mokslininkai tikina, kad žmogus įprastame gyvenime naudoja tik 3–5 proc. savo galimybių resursų – mato tik 3–5 proc. pasaulio, nes kita dalis yra jam nematoma, nepriimama, nežinoma ir neaktuali“. Ir priduria: „Siela mato plačiai, mato daug daugiau, nei žmogus įpratęs matyti savo kasdienybėje, kurioje mums užtenka ir tų 5 proc. matomumo. Kosminių sielos erdvių pajautimas mane lydi ne tik naktimis, žvelgiant į žvaigždėtą dangų, bet ir kasdienybės laike, žvelgiant į gyvenimo erdvę. Ši erdvė praplečia gyvenimo kontekstą. Žiūrėkite ir įsileiskite į save, arba nerkite į paveikslo gilumą ir patirkite.“ Todėl menininkas M. Abramavičius ir Palūšėje siūlo išplėsti savo pasaulio matymą, siūlo pažiūrėti jo akimis į pasaulį, prisiliesti prie nujaučiamo, įkūnyto per spalvas. Lankantis Palūšėje kažkokiomis nežemiškomis spalvomis viliojo jo tapomas saulėlydis Lūšiuose. Sakė, paveikslas dar nebaigtas.

Palūšėje dirba medžio skulptoriai Juozas Budzinauskas ir Vygantas Vėjas, dailininkės Skaidra Jančaitė, Daina Maslauskaitė (Light), Bora Chiara, skulptorius iš putplasčio Donatas Dumskis. Pastarasis padarė itin originalią skulptūrą, sąlyginai pavadintą „Plaukiojančiais vėjo vargonais“. Tai didelis iš putplasčio išpjautas savotiškas tuščiaviduris kiaušinis, pervertas daugeliu vamzdžių. Penktadienį jis Lūšiuose nuleistas ant vandens, kur ir pasiliks. Kodėl vargonai? Mat pučiant stipresniam vėjui, skulptūra turėtų gausti, kaukti. Sunkiausia, sako, buvo gauti didelį putplasčio gabalą, monolitą, kurio nereikėtų klijuoti, jis būtų vientisas. Tokį rado Ukmergėje, vienoje gamykloje. 

Menininkus aplankė Seimo narys Gintautas Kindurys. Jis padėkojo už kuriamą grožį ir dovaną Palūšei, nes visus plenero metu gimusius kūrinius menininkai čia ir paliks. Visiems plenero dalyviams seimūnas įteikė savo padėkos raštus.

Be vandens vargonų, čia pasiliks keletas medžio skulptūrų, tarp kurių – iš medžio išskaptuotas sostas. Tai J. Budzinausko ir V. Vėjo kūrinys. S. Jančaitės kūryba skirta žiūrėti. Ji penktadienį svečiams parodė poezijos ir šokio kompoziciją, skirtą galbūt Lūšių vandenims ir vėjams, ežero dvasioms. D. Maslauskaitė ir kiti dailininkai paliks keletą nutapytų paveikslų.

Šis pleneras – ne vienintelis Ažvinčių meno centro renginys. Po poros savaičių pleneras startuos (ar bus pratęstas šis) „Pakaso sodyboje“, o birželio 21-ąją visi kviečiami į Palūšę žiūrėti aitvarų-vėliavų fiestos, kuriais žadama pripildyti visą padangę. Tokius aitvarus M. Abramavičius leido Švedijoje, Borgholmo pilyje. Apie tai menininkas taip prisimena: „Saulėtą ir vėjuotą dieną sau atradome senovinę, jau XII a. pradėtą statyti Borgholmo pilį, vėliau perstatytą į rūmus. Šalia plytinčiuose tyrlaukiuose, kuriuose teauga tik žolė ir maži krūmokšniai, išbandėme aitvarus ir pakėlėme dvi vėliavas. Danguje plazdantys aitvarai buvo matyti ir iš netoliese įsikūrusios Švedijos karaliaus Karlo XVI Gustafo vasaros rezidencijos, kuris rytojaus dieną ruošėsi švęsti savo 71 gimtadienį.“ Dabar paslaptingo plazdėjimo žadama ir Palūšei. Renginio dieną savo aitvarą pasidaryti ir paleisti galės kiekvienas norintis.

Kaip jau minėjau pradžioje, Marius Abramavičius-Neboisia yra ir rašytojas. Jis išleido jau tris knygas: „Azerbaidžianas. Klajūno užrašai“, „Iranas – kita Mėnulio pusė“ ir „Gruzija. Klajūno užrašai“. Taip „savo biografijos istoriją papildo ypatinga meile įvairiai literatūrai ir skirtingų žanrų knygoms. Turbūt todėl kūriniai stebina įdomiu stilistikos perteikimu, išskirtiniais pastebėjimais ir nuoširdžiu prisilietimu prie skaitytojo pasąmonės. Kūryboje juntamas lengvumas, profesionalumas, apgalvotos detalės. Ne visiems autoriams tai pavyksta! Susipažinkite su knygomis, kurios padės atitrūkti nuo realybės ir minčių bei pajusti tikrą skaitymo malonumą“, – apie jo kūrybą rašo literatūros kritikai.

Tiems, kas nori iš arčiau susipažinti su Ažvinčių meno centru, jo šeimininkas Marius kviečia mielai apsilankyti. Kadangi jis ir jo draugai yra nuolat keliaujantys, dėl apsilankymo reikia susitarti iš anksto tel. 8 677 88238 arba el. paštu uzufoto@gmail.com .

Autoriaus nuotr.