Skip to content

Vienas gražiausių pasaulio medžių

Pranas ZUBRICKAS

Pasaulio floroje priskaičiuojama daugiau nei 6000 medžių rūšių, o mūsų šalyje auga tik 25 savaiminės rūšys. Žemėje priskaičiuojama apie 3 trilijonus (3000 milijardų) medžių, Rusijai tenka 640 milijardų, o Kanadai ir Brazilijai – po 300 milijardų vienetų. Kasmet iškertama apie 15 milijardų. Medžiu laikomas daugiametis augalas, aukštesnis nei 6 m ūgio. Tiesa, bonsai irgi priskiriami prie medžių, nors jų aukštis retai siekia 0,5–1 m.

Norėčiau skaitytojus supažindinti su vienu įspūdingiausių pagal grožį medžių, patenkančių į pirmą medžių penketuką – tai karališkasis ugniamedis (Delonix regia). Tai endeminis Madagaskaro atogrąžų medis, augantis iki 12 m aukščio, bet paprastai siekia tik 6–9 m. Jis su plačia laja, priskiriamas pupinių šeimai. Žydi gausiai, nuostabiais raudonais, oranžiniais žiedais, lapai panašūs į paparčio, vaisiai – ilgos, tamsiai rudos spalvos iki 30 cm ir daugiau ilgio ankštys. Dėl savo įspūdingų žiedų, karališkasis ugniamedis labai paplitęs visų žemynų atogrąžų juostoje. 

Sutinkamas gatvėse, parkuose, prabangiose vilose. Savaime suprantama, pas mus natūralioje gamtoje šis augalas augti negali. Bet gali augti kambario, šiltnamio sąlygose, šiltuoju metu ir atvirame lauke saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Lengvai dauginasi sėklomis, sudygsta po savaitės. Kietą luobelę būtinai reikia skarifikuoti švitriniu popieriumi. Pirmais metais užauga iki 50 cm. Galima formuoti žemaūgę formą, panašiai kaip bonsus. Prieš keletą metų, vėlyvą rudenį keliaujant po Tenerifės salą, netoli prie apgyvendinimo vietos pastebėjau keistą, man nepažįstamą medį, su į papartį panašiais lapais ir ilgomis, ant jo kabančiomis rudomis ankštimis. Keletą anksčių nusiskyniau, nežinodamas, kad tai karališkojo ugniamedžio vaisiai. Ir tik namuose po gana ilgo laiko išsiaiškinau, kad tai karališkojo ugniamedžio sėklos. Jeigu būčiau jį užtikęs žydintį (Kanaruose žydi gegužę–rugpjūtį), greičiau būčiau išsiaiškinęs kas tai per medis. 

Praėjus dvejiems metams, šį ankstyvą pavasarį, 4 sėklas pasėjau pabandymui, nes reikėjo įsitikinti, ar jos daigios. Vėliau teko literatūroje rasti, kad sėklos daigios išlieka net 8 metus. Taigi bus galima ir kitais metais daiginti likusias. Beje, tos didelės ankštys kai kuriuose šalyse (Kolumbijoje) naudojamos kaip muzikinis instrumentas barškutis, o jaunos ankštys valgomos. Tokia netikėta istorija su vienu įspūdingiausių augalų.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *