Mieli skaitytojai, nuoširdus ačiū už nuolatinį dialogą su redakcijos darbuotojais. Ne visiems prašantiems pagalbos pavyksta padėti tiek, kiek norėtųsi. Kažkam vėluoja mūsų dėmesys ar susitikimas kartais neįvyksta… Liūdniausia, kuomet sutari atvykti, o po keleto dienų tiesiog nelieka to žmogaus tarp gyvųjų. Tada tiktai svarstai, ar nešti neįvykusio pasimatymo kartėlį širdyje, ar tyliai pasimelsti… Yra taip, kaip yra.

Jūsų skambučiai džiugina, stebina, liūdina. Rajono viešnia Laima prašė padėkoti „Camelijos“ vaistinės darbuotojoms už malonų bendravimą ir kompetetingas farmacijos žinias. Jos manymu, šiltas klientų aptarnavimas – tai ir Ignalinos vizitinė kortelė visiems čia atvykstantiems.

Elena R. (pavardė redakcijai žinoma) prašo palaikyti reikiamą higieną naujame Autobusų stoties tualete, nes dabartinė situacija – tiesiog košmaras. Moteris visą pusvalandį laukė savo autobuso ir stebėjo, kaip tualeto lankytojai vienas po kito (praėjo gal penkiolika žmonių) varstė naujosios „įstaigos“ duris. Kai moteris įėjo ten pati, labai nustebo, nes nebuvo jokio muilo, jokių būtinų higienos reikmenų – o visi juk ėjo be pirštinių, lietė visus paviršius, kurių per tą laiką niekas daugiau nevalė. Elena mano, kad pandemijos metu toks požiūris į viešųjų tualetų priežiūrą yra neleistinas. Toks tualetas – ligų platinimo židinys. Moteris prašo atsakingas institucijas imtis konkrečių priemonių ir nedaryti gėdos rajono svečiams, kurių per vasaros mėnesius tik daugėja.

Vilnietė Danutė M. stebėjosi patraukliomis vazoninių lauko gėlių kainomis, kurios bent trečdaliu pigesnės nei sostinėje. 

Pasitaiko smagių skambučių, pvz., kada užkimusiu vyrišku balsu išsakomas prašymas užrašyti į reabilitaciją… Kadangi tokių paslaugų mes dar neteikiame, tenka skambintoją atsiprašyti ir patariame informaciją apie klinikas rasti su 118 pagalba.

Kiti skambinusieji dėkojo už margaspalvį leidinį arba skambina pasiilgę kažkurio rašančio balso.

Ačiū, kad skaitote „Mūsų Ignaliną“.

J. Baltakio nuotr.