Skip to content

Prisimintas juodasis 1941-ųjų birželis

Jonas BALTAKIS

Šiuolaikiniam žmogui sunku, beveik neįmanoma, įsivaizduoti situacijos, kai paryčiui į tavo namus įsiveržia ginkluoti kareiviai ir pasako: jūs ištremiami, susiruošti – viena valanda. Lieka namai, gyvuliai, kitas turtas, o priešakyje – nežinia, neviltis, siaubas. Taip Lietuvoje vyko nuo 1940 iki 1953 metų, kai paleckiai, cvirkos ir kiti tautos pašlemėkai Stalinui pardavė Lietuvą. Trėmimai prasidėjo dar 1940 m. vasarą, tik okupavus šalį. Buvo išvežami buvę pareigūnai, tarnautojai, politinių partijų aktyvas, karininkai. Tačiau pirma masinė tremtis vyko 1941 m. birželio 14–15 d. Po karo buvo dar keli dideli trėmimai ir daug mažų. Tą birželio 14-ąją iš rajono buvo išvežta kelios dešimtys žmonių iš Ignalinos, Krivasalio, Šulgų, Dūkšto. Paberžės ir mano Rimšėnų kaimo. Iš Lietuvos pirmoji trėmimų banga nušlavė apie 1260 gyventojų. Iki karo pradžios buvo likusi savaitė, tad belieka spėlioti, ar ši data tik atsitiktinumas, ar buvo paskatinta artėjančio karo nuojautos.  

V. Gimžauskas atėjusiems buvusiems tremtiniams išdalino pluoštelį piešinių, kuriuos nupiešė Daugėliškio mokyklos vaikai. 

Šiemet, kaip ir kasmet, prie tremtinių kryžiaus birželio 14-ąją vyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimas. Kasmet jame dalyvauja vis mažiau buvusių tremtinių, laikas tirpina jų gretas. Ir šįkart tų tikrųjų nė dešimties nebuvo. Padėtos gėlės ir uždegtos žvakelės prie kryžiaus tremtiniams ir prie akmens partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę, gėlės nuvežtos ir prie keturių nežinomų partizanų kapo Ignalinos kapinėse. Minėjime kalbėjo vicemeras Juozas Rokas, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių Ignalinos filialo valdybos pirmininkas Vytautas Gimžauskas. Jis sakė: „Mano mama pasakojo, kaip jai ašaros byrėjo ir širdį skaudėjo, kai visus suvarė į gyvulinius vagonus ir vežė į nežinią. Tačiau tremtyje lietuviai gyveno viltimi, kad dar grįš į Lietuvą. Kartu suėję meldėsi ir dainavo… Atvykusiems jokio stogo virš galvos nedavė, būstus gyventi reikėjo įsirengti patiems… Vežė Lietuvos stuburą: inteligentiją, mokytojus, kunigus, ūkininkus… Turime išauginti jaunąją kartą, kuri žinotų savo istoriją, brangintų iškovotą laisvę ir ją saugotų. Būkime atsakingi už savo valstybę.“

Minėjime skambėjo Didžiasalio vokalinio trio ,,Vėtrungė“ dainos.
Po minėjimo Ignalinos bažnyčioje aukotos šv. Mišios už tremtinius ir Lietuvą laisvę.

Autoriaus nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here