Skip to content

Bioliuminescencija

Gamtoje antroji birželio pusė iki 25 mėnesio dienos, kai paros šviesusis periodas yra pasiekęs maksimumą, yra gyvybės klestėjimo apogėjus. Artėja Joninių (Rasos) šventė, kuri asocijuojasi su degančiais laužais, paparčio ,,pražydėjimu“, jonvabalių skleidžiama šviesele ir dažnai su lietumi…

Gamtoje yra daug gyvų organizmų, kurie skleidžia šviesą. Tai kai kurios bakterijos, dumbliai, moliuskai, medūzos, žuvys, kai kurie grybai. Bioliuminescencijos funkcijos gyviems organizmams įvairios. Tai sugriebti grobį arba privilioti partnerį, komunikuoti, perspėti ar grasinti, atbaidyti ar atitraukti dėmesį, maskuotis natūralios šviesos šaltinių fone. Ir tai visa pasiekiama biocheminio proceso dėka, fermento liuceferazės pagalba oksiduojant liuceferiną. Cheminė energija virsta šviesa. Kiekvienoje grupėje chemoliuminescenciniai procesai vyksta gana skirtingai. Pasaulyje daug mokslininkų dirba su švytinčiais gyviais. Japonų mokslininkas O. Simomūra 2008 m. net gavo Nobelio premiją. Beje, japonai per Antrąjį pasaulinį karą sudrėkintus išdžiovintus jūros vėžiagyvius (jūrų ugniažolę) naudojo kaip prožektorių nakties metu, kai buvo nutrauktas elektros tiekimas.

Mūsų krašte taipogi yra gyvų organizmų, kurie skleidžia šviesą. Tai dvi rūšys jonvabalių iš daugiau nei 2000 rūšių, paplitusių pasaulyje, daugiausia atogrąžų miškuose. Tai paprastasis ir trumpasparnis jonvabaliai. Pas juos ryškiai išreikštas lytinis dimorfizmas. Patinėliai turi sparnus, o patelės neturi ir panašios į lervas. Šviečia ne tik suaugę vabzdžiai, bet ir jų lervos, net kiaušinėliai. Gyvena lapuočių miškų pakraščių žolėse, krūmynuose, kur daugiau drėgmės. Praėjus kelioms dienoms po poravimosi, patelė padeda kiaušinėlius po žeme ir po 3–4 savaičių išsirita lervos, kurios maitinasi šliužų ir moliuskų jaunikliais. Rudenį virsta lėliukėmis ir, peržiemoję po žeme, akmenimis, medžių žievėje, pavasarį virsta suaugusiais vabalais. Jonvabalių patelės pilvo gale per specialius organus skleidžia būdingas šviesos blyksnių sekas 6–8 sekundžių intervalu. Beje, 5000 jonvabalių prilygsta žvakės skleidžiamai šviesai.

Genetikai bando perkelti genus, atsakingus už švytėjimą, kai kurioms žemės ūkio kultūroms. Įsivaizduokime, ateiname vakare į bulvių lauką, o jis šviečia ir renki sau kolorado vabalus. Ateityje nenustebčiau, jei jonvabaliai būtų veisiami dirbtinėmis sąlygomis ir panaudojami sklypų savininkams  biologinei kovai prieš  įvairias sraigių ir šliužų rūšis, ypač, kai sparčiai plinta liuzitaninis šliužas. O dabar, kol dar tęsis trumpiausios naktys, tarsi baltosios, verta pasidairyti ne tik į dangų, bet ir pasigrožėti jonvabalių pulsuojančiais skleidžiamais mini blyksniais. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje