Baltymai yra natūrali ir itin sudėtinga medžiaga, kuri sudaryta iš amino rūgščių bei jungiasi su peptidais. Baltymus turi visi gyvi organizmai, o baltymuose esantys fermentai, hormonai bei antikūnai yra gyvybiškai svarbūs žmogaus organizmui.

Kai kalbame apie baltymus, tikriausiai nenuostabu, kad būtent šie mikroelementai yra vieni iš labiausiai aptariamų maistinių medžiagų sporto erdvėje. Žinoma, kad baltymai atlieka daugelį svarbių funkcijų tinkamai organizmo būklei palaikyti, tokių kaip ląstelių atkūrimas, skysčių ir pH balanso palaikymas. Baltymai taip pat dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose ir daugelyje kitų.

Tačiau, nepaisant minėtų baltymų funkcinių savybių, sportininkams aktualiausia yra tai, jog baltymai taip pat veikia kaip raumenų „statybinė medžiaga“, kas yra ypač svarbu norintiems užsiauginti raumeninę masę. Internete informacijos apie šias maistines medžiagas yra apstu, todėl kartais sunku susigaudyti, kokias gaires reikia pasirinkti sportuojantiems ir nesportuojantiems, norint suvartoti tinkamą kiekį baltymų. Taip pat žinoma, kad baltymų suvartojimo kiekis gali skirtis priklausomai nuo jūsų amžiaus.

Žmogus, kuris sportuoja reguliariai, tinkamai apkrauna raumenų grupes ir nori užsiauginti raumeninę masę, siūloma suvartoti apie 1.2–1.7 g baltymų(priklausomai nuo jūsų kasdienės apkrovos raumenims) per 1 kilogramą jūsų kūno svorio arba 1.7–2.2 g baltymų per 1 kilogramą jūsų kūno svorio, jei pradedate užsiimti kultūrizmu ar šio sporto atšakomis. Pavyzdžiui žmogui, kuris yra suaugęs, nesportuoja, siūloma suvartoti tik 0.8 g baltymų per 1 kilogramą jūsų svorio, o senjorams, kurie nesportuoja – 1–1.2 g baltymų per vieną kilogramą jūsų svorio.

Nepaisant suvartojimo kiekio, reikia atsižvelgti ir į baltymų kokybę. Pavyzdžiui, baltymai, kurie yra išgaunami iš kukurūzų ar pupelių dažniausiai neturi pilnos grandinės amino rūgščių. Kita vertus, kiaušiniai, soja, žuvies bei mėsos produktai bei daugelis kitų yra priskiriami prie aukštos kokybės baltymų būtent dėl to, kad jie turi pilnas grandines aminorūgščių, kurios reikalingos mūsų organizmui, kad šis tinkamai funkcionuotų.

Žinoma, visada reikia nepamiršti taisyklės, kad kas per daug – tas nesveika, todėl nenuostabu, kad tai taikoma ir baltymams. Suvalgant per daug baltymų, per ilgą laiką gali kilti kūno svoris, gali pradėti formuotis inkstų akmenys, padidėti širdies ligų bei vėžio išsivystymo rizika, gali kamuoti viduriavimas ir daugelis kitų negalavimų. Tam, kad nepadauginti baltymų, juos galima skaičiuoti remiantis vartojamų produktų etiketėmis, kurios pateikia maistinę informaciją, įskaitant baltymų kiekį jame arba galite paprasčiausiai naudoti kasdienius baltymų papildus, kuris užtikrintų, kad gaunate pakankamai baltymų per dieną, o tai yra ypač svarbu tiems, kurie sportuoja ir nori užsiauginti raumeninės masės.

Dienos normos baltymų gairės, kurios paminėtos šitame straipsnyje – dažniausiai sutinkamos, tačiau kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl jam gali atitinkamai prireikti daugiau ar mažiau baltymų, priklausomai nuo jo fizinio aktyvumo bei lyties. Pabaigai, svarbu prisiminti, kad sportuojant nereikėtų apsistoti vien baltymais. Riebalai, kuriuos taip norime pašalinti nuo savo kūno – ne ką mažiau svarbūs nei baltymai, o angliavandeniai yra puikus energijos šaltinis, kurį dažniausiai yra labai lengva įsisavinti.